fucking crazy // lwt

2.9

Ciara.

Sunkiai nurijau gerklėje susidariusį gumulą.

"O Louis, sveikas." Nusišypsojau, kuo natūraliau, nors iš tikro bijojau.

Jis atrodė gerokai įpykęs dėl mano pokšto.

Bet jis to nusipelnė.

"Labas." Piktai pasakė ir priėjo prie manęs.

"Kur Ha-Harry?" Sumikčiojau.

"Nežinau, jis paliko lapelį, kad negrįš." Priėjo dar arčiau.

Jis staigiai pakėlė ranką ir aš susigūžiau.

Bet jis tik prirėmė mane prie sienos.

"Ar tu manei, kad trenksiu tau?" Nusijuokė.

Louis nusirengė savo megztinį ir liko tik su maike.

Pasimatė antrankių žymės ant jo riešų.

Nesusivaldžiau ir susijuokiau.

"Tu, tokia bloga, mažyte." Pasakė.

Nieko nesakiau tik nusišypsojau.

"Kam tai padarei?"

Truktelėjau pečiais.

Nors ištikro norėjau pasakyti,- nes sukruštai pykstu, ant tavęs, kad susižadėjai.

"Ar tu pavydi manęs? " Nusišypsojo ir tai priminė senąjį Louis.

"Ne." Piktai pasakiau.

Jis pasilenkė ir pradėjo bučiuoti mano kaklą.

Ir jis tai daro velniškai gerai, tai nusiunčia šiurpuliukus visu kūnu.

Bet menoriu to pripažinti, kai kis turi kitą.

"Ne, Louis." Piktai atsakiau ir aystūmiau jį nuo savęs.

"Ciara, tik nereikia, aš matau kaip mamo prisilietimai varo tave iš proto. Užtai ką man padarei, tu turėtum nepaeiti bent savaitę. Kad tu žinotum kol aš išsilaisvinai iš ten."

Tai privertė susitraukti mano skrandį, žinau, kad jis padarytų, taip kad nepaeičiau.

"Louis, tu turi sušiktą sužadėtinę taigi atsitrauk." Pastūmiau jį nuo savęs.

"Bet tu geresnė už ją."

Ir tai buvo mano lūžio taškas.

Nepaisant visko ką jis daro, jis mane dar ir lygina su ja.

Atsisukau į jį ir su ašaromis akyse vožiau jam antausį.

"Lauk, iš buto." Pro ašaras pasakiau.

"Mažyte, aš nenorėjau tikrai." Dabar jis pasimetė

"Lauk! Kokio velnio eini pas mane, kai turi Daria. Dink! Dink iš čia." Pasakiau ir išstūmiau jį pro duris.

Užrakinau duris ir nuslydau jomis žemyn.

Suknistas Tomlison. Jei dabar galėčiau atsukti laiką atgal neičiau į tą kvailą futbolo būrelį.

Kokio velnio, ten ėjau. Kvailas mano potraukis karštiems vaikinams.

Dabar mano gyvenimas, toks apgailėtinas, kad žemiau smukti tuturbūt nebegaliu.

Aš vis dar turiu pasiūlymą padėti Liam ir gyventi ten?

Ar man sutikti?

Velnias, ką man daryti?

Aš jaučiuosi taip, kad privalau sutikti. Jis turi dukrą ir aš jam padėsiu, turėsiu kur gyventi, o vėliau rasiu kažką.

Suradau telefoną ir Liam numerį. Vis dar sėdėjau ant grindų ir vis dar turiu klausimą kaip Louis pateko į butą?

Po kelių pypsėjimų išgirdau Liam balsą.

"Klausau." Vaikino balsas buvo ramus.

"Labas, čia Ciara." Pasakiau kuo ramiau, stengiausi jog mano balsas nebetrūkčiotų.

"Klausau tavęs, Ciara." Liam išgirdęs mano balsą nebebuvo toks santūrus.

"Aš dėl tavo pasiūlymo. Apgalvojau." Na tiesą sakant nė velnio negalvojau, bet neturiu pasirinkimo.

"Na ir ką nusprendei?" Iš Liam balso tono buvo galima spręsti jog ir jam buvo įdomu.

"Aš tikrai sutinku su tavo pasiūlymu. Labai ačiū tikrai dėl to." Pasakiau ir žiūrėjau į savo kojas.

"Na, tai kada atsikraustai?" Vaikinas nusijuokė. "Atleisk šiandien neišeis, bet kaip rytoj? Turi paskaitas?"

"Taip, iki dviejų būsiu laisva."

"Man rytoj į darbą nereikia tai galim tai sutvarkyti."

"Tai, tu nesivargink. Aš su Niall kaip nors. Tai aš, bet kada galiu?" Paklausiau.

"Taip. Gerai. Susitiksime rytoj. Supažindinsiu tave su Mia." Jis galiu lažintis, kad nusišypsoti ir mes pabaigėme pokalbį.

<...>

"Manau viskas." Mes su Liam ir Niall stovėjome mano naujame kambaryje kuris tikrai buvo didelis ir erdvus. O jo butas buvo toks prabangus ir su didžiuliais langais.

Galiu lažintis, kad vakare nuostabus vaizdas.

"Nepriekabiauk prie mano sesers, nes užmušiu." Niall nusijuokė ir Liam apsimetė išsigandęs ir palinkčiojo.

"Iki, Ciara." Niall apkabino mane.

Niall išėjo kaip sakė iš sušiktai auksinio buto.

Staiga pasigirdo verksmas.

"Manau laikas susipažinti su Mia." Liam nusišypsojo.

kas čia buvo?...