Sold // z.m. ✓

-3-

"Ar tu vienintelė tuo užsiimi?" paklausiau kol ji leido vandenį į vonia.

"Taip. Jis kitomis nepasitiki, o aš per ilgus metus dirbdama čia užsitarnavau jo pasitikėjimą." ji užsuko čiaupą. "Na va galėsi išsimaudyti. Padėti ateiti?"

"Būtų gerai." pamėginau atsistoti.

"Einam." ji padėjo man nueiti iki vonios. Ji mane paleido ir nuėjo į kambarį, o aš nusirengiau rūbus ir lėtai įlipau į vonia pilna pūtų.

"Kaip gera." atlošiau galvą ir atsipalaidavau mėgaudamasi šiltu vandenių.

"Žinau." ji padėjo tuos apatinius nuo lovos ant spintelės ir padėjo arčiau didelį rankšluosti. "Atsiprašau, bet šituos močiutės apatinius teks išmesti." ji pakėlė juos ir išmetė į šiukšledėžę.

"Kodėl jūs juos taip vadinat?" pasukusi galvą pažvelgiau į ją.

"Tu matei juos? Jie viską pridengia, jie nėra seksualus. Tokius naudoja tik močiutės." ji pasakė tarsi tai būtų blogai. "Nuo šiol nešiosi tokius kaip aš dabar apsivilkusi. Na kol pranyks mėlynės tau teks nešioti ilgą maikę, kad niekas nematytų tavo šono."

"Bent tiek gerai." sumurmėjau.

"Dabar taip. Po to kai priprasi, tai tau neberūpės." ji priėjo prie manęs. "Aš Reya." ji ištiesė ranką ir tik dabar supratau, kad mes nepasakėm savo vardu.

"Mia." šyptelėjau.

"Buvo malonu susipažinti Mia, bet dabar aš eisiu. Rytoj atesiu tavęs pasiimti ir nusivesiu ten kur visos repetuojasi. Pamokinsiu šiek tiek. Susipažinsi su kitomis. Tik saugokis Karmen, ji įsitikinusi, kad Malik pavers ją savo Senąją Ponia." ji norėjo išeiti.

"Senąją Ponią?" ką tai reiškia?

"Ji mano, kad Malik paims ją kaip savo mergina ir jai nebereikės daugiau maloninti kitų vyrų, ką ji daro su malonumu, bet, kad taptum Senąją Ponią, vienas iš mafijozų turi tave įsimylėti, o Malik be širdis." ji pasakė ir dingo.

"Dieve kaip čia viskas sudėtingą." atsipūčiau ir užmerkusi akis atsipalaidavau.

"Mia? Miaaaa...." kažkas mane žadino, bet aš nenorėjau keltis.

"Dar penkias minutes." sumurmėjau ir išgirdau juoką.

"Sutikčiau, bet ir taip leidau tau miegoti ilgiau ne reikia." pasakė Reya.

"Kiek valandų?" paklausiau atsimerkus ir pažvelgus į ją.

"10 ryto." ji atsitraukė ir aš atsargiai atsisėdau. Šiandien šono taip neskaudėjo.

"O kaip man dėl mokyklos?" paklausiau susirūpinusi. Aš tiek stengiausi gerai mokytis, kad gaučiau nemokamą mokyma kur nors toliau nuo namų.

"Apie ją gali pamiršti. Iš čia neįštrūksi, o tavo patėvis jau sutvarkė dokumentus, kad tu nebesimokai." ji atsakė.

"Iš kur tu viska žinai?" paklausiau jos.

"Ateis laikas sužinosi." ji nusijuokė. "Nagi lipk iš lovos ir eik praustis mūsų laukia pusryčiai ir šokių pamokos."

Aš nenoromis išlipau iš lovos ir nušliaužiau iki vonios. Ten pirma išgėriau vaistų nuo skausmo, nors negalimą ant tuščio skrandžio, o tada nusiprausiau. Reya atnešė naujus apatinius ir padėjusi ant spintelė paliko mane vieną vonioje.

Užsidėjusi švarius juodus nertus apatinius pažvelgiau į veidrodį ir norėjau verkti. Aš atrodau kaip kalė su mėlynėmis. Mama dabar taip būtų manimi nusivylusi. Pamačiusi plaukų šepetį jį paėmiau ir sišukavau savo blondiniškus plaukus. Atsikvėpiau ir išėjau.

"Štai." Reya padavė man didelę, juodą, vyrišką maikę.

"Iš kur gavai?" paklausiau kai apsimoviau. Kai ją apsimoviau pasijutau daug geriau, nes ji pridengia mano sėdynę.

"Malik davė." ji iš spintos ištraukė juodus aukštakulnius. "Apsiauk." ji juos padavė.

"Aš nemoku jais vaikščioti." pasakiau jai nemeluodama.

"Priprasi." ji palaikė mane kol aš juos moviausi.

"Aš kojas išsisuksiu." pasakiau kai dėjau žingsnį į priekį ir galvojau, kad parkrisiu.

"Neišsisuksi." ji nusijuokė. "Pradžioje padėsiu tau eiti." ji šyptelėjo ir su jos pagalba mes palikom mano kambarį.

Mes nusliedom į pirmą aukštą ir ji nuvedė į virtuvę. Ten sedėjo kelios merginos ir šnekėjosi. Viena iš jų buvo blondinė su modelio figurą, turitį ir krūtinę ir sėdynę. Ji iš karto rodė, kad dėl to yra geresnė už kitas. Todėl aš spėju, kad ji yra Karmen.

"Sveikos." pasisveikino Reya ir mes atsisėdom prie stalo.

"Reya vaiką įsigijai? Nežinojau, kad galima." prakalabo Karmen. Jos balsas buvo per daug plonas ir tai rėžė per ausis.

"Mia nauja Malik mergina. Vaiko man nereikia." Reya nuėjo atnešti maisto.

"Ji nauja mergina?" pasišlykštėjusi paklausė Karmen.

"Taip, kas nors nepatinka?" paklausė padėjusi lėkštes Reya.

"Tu tik pažiūrėk į ją." ji parodė pirštų į mane. "Ji tokia nekaltutė. Ji nieko neįšmano, ji tik gėdos pridarys." aš dabar tikrai norėjau verkti.

"Kekšę jei nežinojai, nekaltutės kaip ji yra labiau geidžiamos, nei kalės kaip tu." tėškė Reya ir aš ją pažiūrėjau išpustomos akimis.

"Kaip tu drįsti?" Karmen atsistojo. "Aš daug geresnė nei jį."

"Norėtum." Reya prunkštelėjo ir prisėdo šalia manęs.

"Ji net su aukštakulniais vaikščiot nemoka!" ji suspiegė.

"O Dieve, nusižudyk. Ji su aukštakulniais vaikščiot nemoka. Pasaulio pabaiga prasidėjo." Reyas sarkazmas mane prajuokino, o Karmen įsiūtino.

"Kalė." Karmen suburbėjo ir išėjo.

"Ačiū!" šuktelėjo Reya ir aš garsiau nusijuokiau. "Kaip ir sakiau nekreipk į ją dėmesio, ji per daug pasipūtusi."

"Ačiū." padėkojau jai.

"Nėr už ką." ji mirktelėjo. "Na, o dabar valgyk mūsų laukia ilga diena." aš linktelėjau ir pradėjau valgyti pusryčius.

"Dabar suk savo klubus ratais, va šitaip. Šaunuolė."

Po pusryčių su Reya nuėjom į baro centrą kur stovi scena ant kurios jos šoką ir dabar ji mane moko lengvesniu judesiu, nes man vis dar skauda šoną.

"Neskubėk, pakelk maikę šiek tiek į viršų, šitaip, tobula."

Su jos pagalba dabar galiu paeiti su aukštakulniais ir nenuvirsti. Dabar man tenka lėtai sukti klubus šiek tiek atkišant savo sėdyne ir pakelti maikę, kad matytusi mano neriniuotos kelnaitės.

"Tu tam gimusi." išgirdusi vaikino balsą nuleidau maikę ir sustingau.

"Louis." suinkštė Reya. "Tu trukdai."

"Ką? Aš tik pasakiau, kad ji gimusi būti šokėja. Ji tiesiog naturali." jis iškėlė rankas.

Vaikino rudi plaukai buvo suvelti, kaip jis buvo pažvelgęs į mane pastebėjau, kad turi mėlynas akis. Ant jo rankų buvo tattoo.Jis buvo su maikę todėl jos puikiai matėsi. Jei gerai prisimenu, tai juodaplaukis irgi turėjo tattoo daug.

"Kodėl melavai, kad nemoki šokti? - pro kažkokias duris įėjo juodaplaukis.

- K-ką? - pasimečiau.

- Tu sakiai, kad nemoki šokti, bet štai, aš randu popierius, kur parašytą, kad lankiai šokių mokyklą ir buvai viena iš geresnių mokinių. Todėl paskutinį kartą klausių, kodėl melavai?