xxx Zara's p.o.v. xxx
Nekaltai į ją pasižiūrėjau.
-Aš neturiu dėl ko pasiaiškinti, - giniausi.
-O kaip dėl to, kad tu ignoruoji Zayn? - paklausė.
-Aš jo neignoruoju, - prunkštelėjau.
-Tu visad nustatai tą veidą, kai man meluoji, - apsilaižė lūpas.
Susiraukiau ir nusimaiviau.
-Nepasakosi? - paklausė.
Iškišau jai liežuvį ir papurčiau galvą. Ji atsiduso.
-Bet gal nori tada nueiti su manimi į prekybos centrą? Man reikia naujos suknelės.
-Tu jų turi tūkstančius, - kiek perdėjau.
-Na, man reikia tūkstantis pirmosios, su kuria galėčiau važiuoti pas Katherinos tėvus, - atsakė.
-Važiuosit? - nustebau.
Ji palinksėjo.
-Šiandien vakare.
-Tai gan didelis žingsnis santykiuose, - nusistebėjau.
Ji palinksėjo.
-Aš mielai eičiau, bet nemanau, kad su tokia koja ilgai sugebėsiu ištemti.
Kayla susiraukė ir aš prisiminiau, kad ji nieko nežino.
-Sakykim, vakar diena buvo pilna nuotykių, - nusijuokiau.
-Nagi, nagi! Palauk, gal einam į miestą? Nueisim į kavinę ir prie kavos puodelio viską papasakosi?
-Na, gerai. Bet nieko nežinau arba kviečiames taksi arba važiuojame mano motociklu.
-Einu persirengti ir iškviesti taksi.
-Tu neskubėk, aš dar turiu pasiruošti, - nusijuokiau baigdama savo pusryčius.
-Na, aš jau beveik pasiruošusi. Tu eik, o aš čia sutvarkysiu.
Linktelėjau ir išėjau iš virtuvės. Nuėjau į kambarį ir atsidariau spintą. Ką renktis?
-Kayla! - surikau.
-Ko?!
-Koks lauke oras?! - rėkiau.
-Vėsoka, apsirenk šilčiau, meile, - suriko.
Spragsėjau pirštais ir žiūrėjau į spintą. Pasiėmiau džinsus ir megztinį.
-Kas vakar nutiko? - paklausė, kai sėdėjome kavinėje.
Atsidusau ir pradėjau pasakoti viską nuo vakar vykusios kovos. Kalbėjau gerą valandą, per tą laiką spėjome išgerti arbatą.
-Taigi tu ir Zayn pora?
-Ne, - papurčiau galvą. - Kol kas. Bet aš nežinau ar aš to noriu, - suzyziau.
-Tu nenori įsipareigoti, - padarė išvadą.
-Galbūt, bet aš manau, kad mes tiesiog netinkame vienas kitam.
-Jūs tiesiog nežinote kaip turėtumėte elgtis. Jūs abudu neesate buvę rimtuse santykiuose.
-Žinau, bet,-
-Ir jūs abu bijote rimtų santykių, - nutraukė mane.
-Nesvarbu, gerai? - subambėjau.
-Ar ten ne jis? - paklausė pardodydama man už nugaros.
Apsisukau ir pamačiau Zayn. Nusikeikiau ir pasislepiau už stalo.
-Zara? - nustebo.
-Ššš, - sušnypščiau ir nuropojau toliau.
Prieš mano akis atsirado dvi kojos. Lėtai pakėlau galvą ir atsiusau pamačiusi, kad čia ne Zayn. Čia buvo tas vaikinas, kurį buvau sutikusi kavinėje. Jake, atrodo.
-Zara? - nusijuokė ir ištiesė ranką. - Reikia pagalbos?
Paėmiau jo ranką ir atsistojau.
-Jake, sveikas, - nusijuokiau.
-Joe, aš Joe.
Prikandau lūpą ir nusijuokiau.
-Atleisk, Joe.
-Ką tu veikei ant grindų?
-Aš norėjau pasižiūrėti ar grindys čia gerai išplautos, - sumaliau.
-Na ir kaip? Švarios?
-Taip, - nusijuokiau. - Valytojos gerai atlieka savo darbą.
Pasižiūrėjau pro petį, kur pamačiau Zayn. Jis ėjo link kasos, kuri buvo visai šalia mūsų. Tikėjausi, kad jis manęs nepastebėjo.
-Kad ir kaip malonu man čia būtų stovėti mane spaudžia reikalas, - tariau ir norėjau praeiti pro jį į tualetą, kai jis sugavo mano ranką.
-Gal šį kartą duosi man savo numerį?
Pasižiūrėjau pro petį. Jis visai arti. Paėmiau Joe ranką ir nutempiau jį už kampo, kur mūsų nesimatytų.
-Duok kokį lapelį ar telefoną, - liepiau.
Jis padavė man savo telefoną ir aš įvedžiau jam savo numerį.
-Gal kada norėtum susitikti? - pasiūlė įsidėdamas telefoną į kišenę.
-Gal kadanors, - nusišypsojau. - Iki, Joe.
Nuėjau į tualetą ir atsidusau. Pratūnojau jame geras penkias minutes žaisdama su telefonu. Na jis turėtų jau būti išėjęs. Atsistojau nuo grindų ir išėjau iš tualeto. Ramiai ėjau link staliuko, kur vis dar sėdėjo Kayla. Ant mano peties atsirado ranka. Atsisukau ir tyliai nusikeikiau, pamačiusi Zen.
-Man ir malonu tave matyti, saulele, - pavartė akimis.
-Zayn, koks netiketumas! - apsimečiau nustebusi.
-Zara, aš žinau, kad tu mane matei. Tai sakai neturi laiko ir esi užsiėmusi? - sarkaztiškai paklausė.
-Taip, man reikėjo padėti Kaylai išsirinkti suknelę šiam vakarui, - teisinausi.
-Ir tu ėjai į prėkybos centrą su šitokia koja?
-O ką negražios mano kojos? - nusimaiviau.
-Labai gražios ir seksualios, bet viena iš jų sužalota, - prilietė mano šlaunį.
Pastūmiau jį nuo savęs ir apsidariau.
-Zayn, mes viešumoj, - priminiau.
Jo rankos atsirado ant mano liemens ir prisitraukė arčiau savęs.
-Nuo kada tau rūpi aplinkiniai, Zara? Ar tai dėl jo?
-Dėl ko? - bukai paklausiau.
-To vaikino, - pasakė pikčiau. - Su kuriuo neseniai kalbėjai.
-Ak, tu tikriausiai kalbi apie Joe! Kodėl manai, kad man turėtų rūpėti ką jis pamanys, - pavarčiau akimis.
Jo rankos stipriau suspaudė mano liemenį.
-Tau jis patinka, tiesa? Jis geresnis už mane?
-Zayn, paleisk, - pasimuisčiau.
-Ar tau nepatinka kaip aš tave liečiu?
-Tu mane gąsdini, žmogau, gal kiek atsipalaiduok?
-Ak, tai aš gąsdinantis? O tas tavo Joe angeliukas? Princas ant balto žirgo?
Grubiai patraukiau jo rankas nuo savęs, kadangi man iš tiesų pradėjo skaudėti.
-Tu gal truputį atsigauk? Išsiblaivyk! Joe man nerūpi, supranti? O jei tu iš tiesų esi toks, tavęs man taip pat nereikia, - piktai spjoviau ir apsisukusi norėjau eiti.
-Na jau ne, - jo ranka sugriebė mano riešą ir atsuko į save.
-Kas tau dar neaišku? - suriaumojau.
-Tu to Joe daugiau nematysi, supratai?!
-Na nežinau, - nutęsiau.
Buvau įsiutusi. Jis per daug rimtai į viską žiūri. Dieve mes dar net neesame tikra pora, o jis jau toks pavydus... Tai kas būtų tada, jei mes taptumėm tikra pora? Ne, ne, ne. To negali būti.
-Jis mane pakvietė į pasimatymą, - erzinau jį. - Nemanau, kad galiu atsisakyti šitokio viliojančio pasiūlymo.
Jo ranka aplink mano rieša susispaudė dar smarkiau. Bandžiau ją ištraukti, bet buvau truputį per silpna. Ant jo kaklo matėsi iššokusi vena. Galbūt ir buvau šiek tiek išsigandusi tokios agresyvios jos išvaizdos, bet stovėjau išdidžiai, pakelta galva.
-Tu mano, supranti? - piktai sušnypštė man į veidą.
-Aš niekeno, - atsakiau ir jo ranka paleido manąją.
-Mes dar pasižiūrėsime ar tavo Joe toks jau ir dailus su mėlynėmis.
Jis žadėjo nueiti, bet šį kartą aš sugavau jo ranka.
-Nedrįsk nieko jam daryti! - liepiau.
-Ak, tai tu gini jį? Kokia meilė!
-Kas su tavimi negerai?! Joe sutikau pirmą kartą, kodėl tu manai jis man turėtų kažką reikšti? Jis man niekas, o tave pažįstu jau gan ilgai. Na, bent jau maniau, kad pažinojau. Tau reikėtų kiek atsipalaiduoti, nes tu.. tau netinka būti tokiam.
-Aš dėl tavęs nesikeisiu, - pasakė.
-Niekas ir neprašo, - buvau kiek įsižeidusi, bet slėpiau tai. - Bet tu nemanyk, kad aš tapsiu kažkuo kitu dėl tokio kaip tu. Ir pabandyk bent piršteliu paliesti Joe, tai taip ir žinok.
Greitu žingsniu nuėjau nuo jo.
Priėjau mano ir Kay stalelį ir galva linktelėjau link išėjimo. Ji greitai atsistojo ir pasiėmusi tašę nusekė mane.
