xxx Zara's p.o.v. xxx
-Kelkis, miegančioji gražuole, - glostė Zayn mano ranką.
Dar užsimerkusi nusišypsojau.
-Reikia eiti į mokyklą, - sukuždėjo.
-Velniop ją! - užsidengiau veidą pagalve.
-Kelkis arba ištempsiu tave iš lovos.
-Eik vienas, - sumurmėjau į pagalvę.
Netgi abejoju, kad jis suprato ką aš sumurmėjau. Pajutau kaip pakilu iš lovos. Suniurzgėjau.
-Nenoriu, - zyziau.
Jis nunešė mane į vonios kambarį.
-Ką mes čia veiksime? - visa apsimiegojusi paklausiau.
-Tu dar pagulėsi, - tyliai sušnabždėjo.
Jis paguldė mane į vonią ir aš užsimerkiau...
-A! - pradėjau klykti, kai pajutau ledinį vandenį ant savo kūno.
Zayn pradėjo juoktis. Pašokau iš lovos ir išspjoviau vandenį, kuris įbėgo į mano burną.
-Hubba, hubba! - nusijuokė Zayn.
Rankomis užsidengiau savo krūtinę.
-Nejuokinga! - pasakiau.
Atsistojau ir slystelėjau. Zayn greitai sugavo mane.
-Aš nekenčiu tavęs, - subambėjau ir išlipau iš vonios. - O dabar nyk iš vonios, kadangi aš turiu nusimaudyti ir pasiruošti mokyklai.
-Išsimaudom kartu. Sutaupysime ir laiko, ir vandens...
-Na, dėl vandens galbūt ir sutikčiau.. sutikčiau, kad sutaupytumėm, o ne kad tai darytumėm... O dėl laiko labai abejoju.
Zayn pradėjo garsiai juoktis ir palinksėjo galva. Jis išėjo iš vonios ir paliko mane vieną. Atsidusau ir užrakinau duris.
-Velnias, - išgirdau Zayn keiksmą už durų ir garsiai nusijuokiau.
-Neišdegs! - surikau.
-O gaila!
Pavarčiau akimis ir nusirengusi įlipau į vonią.
-Galbūt važiuokime kartu į mokyklą? Mes vis tiek gyvename vienam bute.. Galėtume ir grįžti kartu. Žinai tai būtų logiška ir panašiai. Bet žinoma, jeigu nenori tai nereikia, - sumalė Zayn.
-Gerai, - sutikau. - Tai tikrai būtų logiška. Bet man šiandien viena pamoka daugiau nei tau, - priminiau.
-Aš tavęs palauksiu.
-Beveik visą valandą? - paklausiau.
-Taip, - palinksėjau.
-Na gerai, - šiek tiek susiraukiau ir pasiėmusi tašę atrakinau duris.
-Zara! - suriko Maya iš koridoriaus galo ir pradėjo bėgti į mane.
Man neiliko nieko daugiau tik išskęst rankas ir laukti kaulus laužančio apkabinimo.
-Aš tavęs pasiilgau! - rėkė į mano ausį.
-Aš ir tavęs, saule!
-Tu turi tiek daug man papasakoti! O dabar čiuožiame į matematiką.
-Labas ir tau, Maya, - sarkaztiškai pasisveikino Zayn.
-Labas, - pasisveikino nė nepasižiūrėjusi į jį.
Pasižiūrėjau į jį ir trūktelėjau pečiais. Jis nusišypsojo man ir nuėjo.
-Kodėl tu tempi mane? - paklausiau.
-Nes aš pasiilgau tavęs, - atsakė ir nusijuokė.
-Gerai, - nemaloniai nutęsiau.
Nuėjome į koridorių kuriame buvo mažiau mokinių ir ji staigiai apsikabino mane. Tyliai pradėjo kūkčioti.
-Maya? - sutrikau ir paglosčiau jos nugarą.
-Mes susipykome su Oliver...
-Ar jūs išsiskyrėte?
-Ne! Mes tiesiog labai stipriai susiginčijomė dėl to, kad aš bendrauju su tokiu vienu vaikinu.
-Bet tarp jūsų juk nieko nebuvo? Su tuo vaikinu.
-Žinoma ne! Mes tiesiog rašinėjomės žinutėmis ir jis pakvietė ssusitikti! Mes tebuvome susitikę vakarėlyje, į kurį ėjau su Oliver ir per kurį jis mane paliko vieną.
-Jus susitaikysite, - nušluosčiau jos ašaras. - Eime į matematiką. Pamatysi, jis pats tavęs atsiprašys. Tikriausiai net šiandien.
Maya nurimo ir drauge nuėjome į pamoką. Atsisėdom į tapatį suolą ir dar laukdamos pamokos kalbėjomes.
-Ei, kale, čia mano vieta, - priėjo prie mūsų blondinė.
Suspaudžiau kumščius ir nusišypsojau dirbtine šypsena.
-Sveika, Anna, kaip atostogos praėjo?
-Kale, ar aš tau neaiškiai pasakiau? O gal tu per daug kvaila, kad suprastum?
Trenkiau į stalą ir atsistojau.
-Šiaip tai kalė yra šuo, o aš nesu šuo, deje. Ir aš neesu kvaila. Bet čia nėra tavo vieta. Ji - mano.
-Jeigu dulkinies su Zayn manai, kad gali daryti ką nori?
Tai buvo tikrai netikėta.
-Ką tu čia nusišneki? - lėtai paklausiau.
-Nagi, kodėl Zayn trintusi kartu su tokia kaip tu? - pakėlė antakį. - Iš karto aišku, kad tu jam duodi kada tik nori.
Suskambo skambutis.
-Matai, yra toks dalykas, kaip... charakteris. Tu turi bjauru charakterį ir tu esi skirta tik seksui. Nes tu tuščia! O aš turiu tokį charakterį, kad kitiems su manimi bendrauti tiesiog kaip su drauge yra malonu.
-Tu čia mane įžeidinėji? - pastūmė mane.
Atsisėdau atgal ant kėdės ir trūktelėjau pečiais.
-Už tiesą niekas nepyksta.
Anna jau norėjo man trenkti, kai į klasę įėjo mokytoja.
-Panele Anna, gal malonėtumėte atsisėsti?
Anna atsisėdo antrame, laisvame suole. Atsidusau ir išsitraukiau iš tašės knygą ir sąsiuvinį.
-Kodėl man atrodo, kad Anna tave tuoj nužudys savo žvilgsniu? - paklausė Will.
-Dėl to, kad prieš matematiką mes turėjome malonų pokalbį, - atsakiau ir uždariau spintelę. - Beje kur Maya? Oliver? Zayn?
-Maya su Oliver išėjo pasikalbėti. Dabar jiems sunkus laikas. O Zayn... - jis apsidairė. - Kažkur mokykloje tikriausiai.
Pasižiūrėjau į laikrodį telefone. Iki pamokos buvo dešimt minučių.
-Turi gal ką nors skanaus? - paklausiau. - Šįryt nepusryčiavau.
-Mano spintelėje lyg ir buvo bandelė.
-Lyg ir buvo? Am... kiek jai tada laiko?!
-Aš šį ryt pasiėmiau ją, ji skani. Ir tu turėtum būti draugiškesnė, jei nori iš manęs atimti mano mylimiausią bandelę.
-Su kuo ji?
-Karamėle.
Mano burnoje susikaupė seilės.
-Duok man tą bandelę, arba suvalgysiu tave patį, - pajuokavau.
Jis apsimetė išsigandusiu ir paėjo kelis žingsnius toliau prie savo spintelės. Jis padavė man maišelį su bandele.
-Ak tu tikriausiai irgi jos nori?
-Ne, aš ją atsinešiau tik tam, kad galėčiau per pertraukas pasigrožėti, - pavartė akis.
Perlaužiau bandelę per pus ir pasidalinau su juo.
-Tobula, - sumurmėjau sugrūdusi į burną paskutinį bandelės kąsnį.
Suskambo skambutis. Rimtai?! Taip greitai?
-Susitiksime vėliau? - paklausiau.
-Būtinai, - jis linktelėjo ir nuėjo į priešingą pusę.
Iškentėjus galiausiai ir paskutinę pamoką nuėjau prie spintelės. Atsidariau ją ir pasiėmiau reikalingus daiktus, o nereikalingus daiktus iš tašės perkėliau į spintelę.
-Nagi, nagi, nagi, - išgirdau aukštakulnių kaukšėjimą ir erzinantį Annos balsą. - Kas gi čia?
-Čia aš, Zara, - uždariau spintelę ir atsisukau į blondinę. - Nejau peroksidas ant tavo galvos jau sugadino ir regą?
-Ne, tiesiog... - pasimetė ir nebežinojo ką atsakyti.
Pavarčiau akimis ir pradėjau eiti link išėjimo. Anna priėjo prie manęs ir stumtelėjo į spinteles.Šiek tiek skaudžiai mano nugara susidūrė su metalu.
-Rimtai, Anna? Tu nori muštis?
-Ne, aš tenoriu pamokyti tave pamokos ka-
-Aš ką tik atkentėjau septynias pamokas, - nutraukiau ją. - Manau šiandienai man jų gana.
-Neatsikalbinėk prieš mane, menkysta, - užsimojo man trenkti, bet aš sugavau jos ranką.
-Tiesiog atšok nuo manęs, - suirzusi atsakiau.
Anna ištraukė savo ranką iš manosios ir vėl stumtelėjo mane.
-Gerai, aš stengiausi būti mandagi, - numečiau savo tašę šalin. - Nori pasimokyti? - skėliau jai antausį. - Pasimokykim.
