po 2 mėnesių
xxx Zara's p.o.v. xxx
-Josh, - nusijuokiau apsikabindama jį.
-Mažyte, - nusijuokė kartu.
Prisidėjau cigaretę prie lūpų ir įtraukiau to nuodingo dūmo. Blogiau jau nebebus. Užsimergiau mėgaudamasi savęs žudymu.
-Josh, Ed, - suriko Roberto. - Kažkas atvažiavo.
-Šūdas, - nusikeikė Josh ir nuėjo. - Zayn! - suriko.
Mano akys susitelkė ties Zayn. Jo antakiai pakilo ir pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu.
-O, matau susidomėjai mūsų naująja Zoe?
-Aš Zara, - pavarčiau akimis.
-Aš taip ir sakiau, mažyte, - nusiuntė oro bučinuką.
Parodžiau jam vidurįnį pirštą ir toliau rūkiau. Prie manęs priėjo Ted ir atsisėdo šalia ant mašinos kapoto.
-Pavaišinsi? - paklausė.
-Ne, - atsakiau jam.
Įtraukiau paskutinį dūmą ir sugniaušiau nuorūką delne. Numečiau ją ant žemės. Zayn ir Josh priėjo prie mūsų. Zayn susiraukė ir stebėjo mane.
-Josh, aš pasiskolinu tavo Zarą trumpam, gerai? - paprašė Zayn.
Žadėjau jau prieštarauti, bet Josh atsakė už mane.
-Pasiimk ją nors ir visai nakčiai.
Zayn grubiai sugriebė už mano alkūnės ir nutempė nuo mašinos.
-Whoa, whoa, whoa! - suriko Josh sugriebdamas mane už kitos alkūnės ir prisitraukdamas prie savęs. - Mano mažytės neskriausk, Malik, - nusijuokė.
Pajutau kažką savo kišenėje ir pažiūrėjau į Josh, kuris maišelį pilną baltų miltelių kišo į mano kišenę.
-Vaišinu šį kartą, - mirktelėjo ir paleido mano ranką. - Laisvi. Norėsi, Zara, grįši. Nenorėsi - tai nenorėsi, - išsišiepė.
Pavarčiau akimis ir nuo kapoto pasiėmiau cigarečių pakelį. Zayn ranka ištempė mane iš apleisto sandelio. Tempė gan ilgai, kol galiausiai priėję kelią pamačiau jo motociklą. Tylėjau. Sugebėjau tylėti ir nekalbėti su juo du mėnesius. Sugebėsiu ir dabar.
-Nagi kalbėk galiausiai! - surėkė į veidą.
Ramiu veidu stebėjau jo besikeičiantį veidą. Man buvo ant jo nusispjauti. Nusispjauti buvo ant viso pasaulio, kalbant be melo. Jis sugniaužė ir atgniaužė kumščius.
-Klausyk, nežinau kas tau pasidarė, bet Dieve brangus ar sunku pasakyti sunkistą 'labas'?!
Ramiai sučiaupus lūpas stebėjau jį be jokios emocijos veide. Jis prisimerkęs nužvelgė mano veidą. Staiga jo ranka pasiekė mano kišenę ir aš kiek toliau nuo jo pašokau.
-Tai dabar dar ir bėgsi? - piktai paklausė žengdamas žingsnį artyn.
Traukiausi nuo jo. Jis pastūmė mane ir aš gan skaudžiai atsitrenkiau į plytinę sieną. Jis prirėmė mane prie jos dar smarkiau su savo kūnu. Įkišo ranką į kišenę, kol aš muisčiausi. Ištraukė maišelį ir pakėlęs antakius pažiūrėjo į mane. Norėjau atimti iš jo tą maišelį, bet jis jį greitai pakėlė aukščiau. Aš nežadėjau pradėti vartoti narkotikus, bet ir nenorėjau, kad jie nukeliautų pas jį.
-Kas tau nutiko, princese? - švelniai paklausė.
-Man nieko neatsitiko, Zayn, - šiurkščiai spjoviau nutraukdama savo tylos 'įžadus'.
-Gerai, tu kalbi, - atsikvėpė ir pusė pėdos žengė atgal duodamas man kiek erdvės. - Nejaugi tu žadėjai šniokšti šitą šūdą?
-Nesvarbu ką aš žadėjau, o ko ne. Čia mano gyvenimas, kuriame tau nėra vietos, tad nesikišk.
-Kas tau po velniais nutiko?! Pirmas dienas pasirodei normali mergina, o dabar tu tapai tiesiog... eilinė.
-Oh, ačiū, kunigėli, už pamokslą, bet aš tam neturiu laiko, - priartėjus pasakiau ir nustūmus jį praėjau.
Eidama išsitraukiau cigaretę ir įspraudžiau ją tarp lūpų. Jis į mane kreivai pažiūrėjo.
-Tu rūkai?
-Ne, valgau jas, - tariau kiek neaiškiai, dėl mirties pagaliuko mano burnoje.
Prisidegiau cigaretę ir žiebtuvėlį įkišau į galinę kišenę. Jis nusivylusiai papurtė galvą.
-Tu teesi eilinė mergina, kurią gauna visi...
Įtraukiau dūmą ir atsisukusi į jį išpūčiau dūmus. Apsisukau ir pradėjau eiti nuo jo. Buvo gan tamsu ir ši miesto dalis ne per saugiausia, bet drąsiai ėjau takeliu. Zayn rankos apsivijo mano pečius.
-Kur eini, princese? - sukušdėjo į ausį.
-Kuo toliau nuo tavęs, žavusis prince, - pavarčiau akimis.
Įtraukiau dar vieną dūmą. Cigaretė staigiai dingo iš mano rankų. Zayn nuleido rankas ant mano liemens ir padėjęs galvą ant mano peties įtraukė. Mano kūnas kiek atsipalaidavo. Iš tiesų nežinau kodėl tai įvyko.Tiesiog suglebau jo glėby. Kūną užvaldė ramybės jausmas.
-Viskas gerai? - švelniai paklausė pakštelėdamas į kaklo įlinkį.
-Taip, - ramiai pamelavau ir pasiėmiau tai kas priklausė man, cigaretę.
Įtraukiau mirtiną dūmą į savo plaučius ir nustebau pati savo veiksmais, kai savo noru pridėjau cigaretę prie Zayn rausvų lūpų.
Taip stovėdami vidurį gatvės, apsikabinę, na tiksliau aš buvau jo glėbį ir rūkėm. Galiausiai be žodžių grįžom prie jo motociklo. Jis parvežė mane namo.
-Na tai iki ryt? - paklausė jis.
-Zayn, tikiuosi, kad nemanai, kad jei šiandien pasakiau tau kelis žodžius mes tapsime draugais? - pakėliau antakį.
-Ne, - kiek pasimetęs pasakė. - Bet Zara, tu turėtum susivokti, kad tu gadini savo gyvenimą...
-Ai užsičiaupk, Zayn! - numojau ranka.
-Kaip nori, princese, - truktelėjo pečiais. - Gal rytoj tavęs atvažiuoti ir nuvešti į mokyklą?
-Tu manęs nesupratai, - papurčiau galvą. - Tu nesi mano draugas ar kas nors bent panašaus į tai. Tu man esi niekas. Tu manęs neveši į mokyklą, mes mokykloje ar už jos ribų nebendrausime. Bet tai nereiškia, kad tau nereikėtų saugotis mano mažyčių išdaigų, - mirktelėjau akimis ir nuėjau.
Įėjau į namą ir palaukiau kol jis nuvažiuos. Teko laukti geras tris minutes. Vos jis dingo iš akiračio moviau iš namų ir nuėjau prasiblaškyti. Na gal ir buvo vidurnaktis, o gal ir net vėliau. Ėjau tuščiu miestu. Kartas nuo karto užsirūkydama. Žinojau, kad tokiu vėlyvu vakaru vaikščioti vienai nesaugu, bet man neberūpi. Jau nebe. Namo grįžau puse penkių ryto. Galva plyšo, taigi nutariau eiti miegoti.
Po ausimi zirzė tas pats įkyrus žadintuvas. Bet buvau per daug išvargusi jį išjungti. Po kelių erzinančių minučių žadintuvas išsijungė pats. Apsiverčiau ant kito šono ir vėl smigau.
