- Tu?,- pažiūrėjau į kupetą.

- Tu?,- ji į mane.

- Tu?,- dabar jau tie kiti du.

- Jūs?,- pažiūrėjau į juos tada pažiūrėjau į šalia stovintį. Tai buvo Niall, - O labas Niall,- nusišypsojau ir pamojavau jam.

- Labas, kaip sekasi,- atėjo ir apkabino mane.

- Ai po biški. Kai visad. Juk žinai,- nusijuokiau.

- Ką...?,- sutriko Zayn,- Jūs pažystami?

- Jop,- nusišypsojo Niall,- Aš su ja susipažinau kai ji dar ieškojo tavęs, bet nežinojo kas aš.

- O jūs trys?

- Tai ji. Ta padavėja. Prisimeni kur pasakojau kaip suvartė Harry?

- Aaa... tai ji?

- Taip. Tai aš,- nusijuokiau.

- Ten tu tai pavarei. Duok žaibą,- pasakė morka.

Susidaužę kimščiais nusijuokėme.

- Oi tik nereikia,- pasireiškė kupeta.

- Tylėk kupeta,- nusijuokiau, o visi su manim.

- Bla bla bla,- pradėjo burbėti.

- Dar kartą atsiprašau, kad sutrukdžiau. Na supranti. Daryti tai... Sorry.

- Aha...

- O dabar tu.

- Ką?,- nesuprato.

- Atsiprašyk.

- Ha. Už ką.

- Už tai, kad sugadinai man vaikystę,- visai rimtai pasakiau.

- Ką...

- Taip. Taip. Aš laukiu.

- Eik šikt,- jis suburbėjo ir pasišalino.

- Pats ir eik jei tau reik. Paduosiu į teismą už miralinę žalą senas bambekli tu!

Visi prapliupo juokais, o aš stovėjau lyg niekur nieko.

- Kas čia juokingo? Aš visiškai rimtai.

- Čia geras buvo,- juokdamasis pareiškė morka ir išėjo kartu su Niall ir tuo kitu vaikinu. Lami? Lima? Liam? Nzn. Krč.

Zayn baigus juoktis išėjom pasivaikščioti. Kaip ir prieš tai mane sekė šunys.

- Am... Kada spėjai įsigyti šunis,- paklausė Zayn.

- Jie ne mano.

- Tai kodėl jie mus seka?,- sutriko.

- Nežinau. Bet aš juos pasiliksiu. Jie atrodo tokie mieli. Be to jie akivaizdžiai neturi namų.

- Aišku. Geraširdė kokia ir buvai,- nudišypsojo.

- Taip... o tu tas pats kietuolis?

- Jap... Ne daug pasikeitėm.

- Taip. Kaip džiaugiuosi, kad tave radau.

- Aš taip pat. Tik man pačiam reikėjo tave surasti.

- Awww. Bet pritariu,- nusijuokėm,- Bet kokii atvėju nesvarbu, nes ir vėl esame kartu. Taip?

- Taip... Daug kas pasikeitė kol manęs nebuvo?

- Ne-a...

- Tai tu vis dar skaisti a?

- Ką? Ne. Pff. Aišku, kad ne,- bandžiau neišsiduoti, bet kai jis pažvelgė visažinio žvilksniu nebegalėjau,- Na gerai. Taip. Aš skaisti. Tai kas?

- Nieko,- jis nusišypsojo.

- O tu?

- Kas?

- Turi merginą,- pakilnojau antakius.

- Ne. Neturiu.

- Eik tik. Negli būti. Tai tu irgi skaistuolis?

- Ne,- jis nusijuokė.

- Kaip tai? Pala. Tau kažkas patinka. Kas ji? Pasakyk jos vardą!

- Nesakysiu.

- Ei! Zayn Malik! Taip nesąžininga! Tu žinai apie mano meilės gyvenimą, o aš ne! Tuč tuojau pasakyk jos vardą.

- Ne.

- Tada pasisaugok, nes nežinia kas fali atsitikti... pavyzdžiui...,- greit nusitvėrusi jį už maikės nuverčiau su savimi nuo kalno,- Tai!

Mes nuriedėjom, bet buvo juokinga. Mes juokėmės kaip tada kai buvom maži.

- Tu pamišėlė,- juokėsi Zayn.

- Nu tai visa kaip tu,- padėjau atsistoti,- Bet rimtai. Pasakyk jos vardą.

- Gerai... bet tik jei ji sutiks nueiti su manimi į pasimatymą.

- Gerai. Sutarta. Skambink.

- Ką?

- Skambink ir pakviesk ją į pasimatymą idijote tu,- nusijuokiau.

- Am... Dabar?,- sutriko,- Turiu omeny ji... ji... am... ji negali dabar... jiai susirinkimas. Negaliu dabar.

- Nu ok. Kitą karta,- nuėjau takeliu.

- Aha...

Ėjom takeliu kalbėdami apie senus gerus laikus kai pamačiau ledų kioskelį.

- Zayn! Žiūrėk!,- parodžiau į vėžymėlį,- Pameni? Čia tie skanieji ledai!

- Aha. Nori?

- Tai aišku žmigau! Greičiau,- tempiau jį kaip mažas vaikas.

- Gerai... gerai...

Jis nupirko ledusi ir mes juos valgydami vaikščiojom toliau. Ši diena keista, bet ir linksma. Apėjom visą miestą. Jis aprodė visas gražias vietas. Tiesą sakant jis vos spėjo paskui mane. Dar kokius tris kartus bėgom krosą. Nu kaip bėgom... tiesiog mys pastebėjo fanės ir pradėjo gaudyt. Bet tai ne kraupiausia... kraupiausia tai, kad jos dauginasi! Taip! Jei iš pradžių buvo viena po pusės minutės atsirado 50! Jop... Tai tiesiog baisu... Manęs net kelis kartus nesutrypė iki mirties! Gerai bent, kad Zayn išgelbėjo, nes būčiau dabar lavoninėl. Rimtai sakau. Taj va tokia mano diena. Tik su šuniukais gryžus namo kritau į lovą ir atsijungiau.

Remember meWhere stories live. Discover now