< Po Mėnesio >
' Sveikas Jake. ' Sumurmėjau į telefoną
' Sveika Kim. ' Jis linksmai pasisveikino, esu tikra, jog jo veide dabar šypsena
' Kaip laikaisi? ' Pasiteiravau
' Laikausi taip pat, kaip ir prieš dvi dienas, kai tu to klausei. ' Jis prunkštelėjo
'Šaunu, klausyk Jake, galbūt galėtum man nupirkti? ' Atsistojusi nuo lovos nužingsniavau link spintos
' Kim? Rimtai? Tu surūkei visą pakelį per 2 dienas? ' Jo balsas buvo nustebęs tuo pačiu ir truputėlį sumišęs
' Ar aš dabar būsiu priversta klausytis moralo? ' Pasiteiravau, petimi prispausdama telefoną prie ausies, bei iš spintos išsitraukdama juodą megzstuką
' Už dešimties minučių būk prie sankryžos. ' Jo balse nebesigirdėjo ne trupučio draugiškumo.
Numetusi telefoną ant lovos, pačiupau drabužius ir nužingsniavau į vonią
" Išeinu! " Šūktelėjau apsiaudama juodus conversus.
Žvilgtelėjau į jau iš virtuvės spėjusią atskubėti mamą. Užsidėjau juodus akinius nuo saulės, akys ir taip atrodo lyg išvarvėjusios, todėl saulės spinduliai dar labiau erzins.
" Saulyte. " Silpnai sumurmėjo mama apgailestaujančiu balsu
Šitokį balsą girdžiu iš kone visų pastarąjį mėnesį. Ji pažiūrėjo į mane stovinčią prie laiptų. Mūvėdama juodus džinsus ir juodą megztinį nesijaučiau nei kiek panaši į saulytę.
" Išeinu, grįšiu vakare. " Pranešiau, išeidama iš namų
Žvilgtelėjau į žemių krūvą netoli namo sienos, oh taip. Mano mama sugalvojo būti sodininke. Naujas hobis, įdomu tik kiek laiko ji ištemps prižiūrėdama savo sodo gėles. Išėjusi iš kiemo, tiesiai perėjau kelią, tuomet kirtau kaimynų pievelę apeidama aplink jų namą. Šį sutrumpintą kelią iš mūsų gatvės radau atsitiktinai, prieš kelias savaites naktį, kai sušiktas juodas šuo gynėsi mane.
Uždariusi kaimynų galinius kiemo vartelius jau mačiau Jake mašiną laukiančią manęs prie sankryžos, dar kartą perkirtau gatvę, atidariau Jake mašinos duris.
" Kur Lia? " Pasiteiravau įsėdusi vidun, ji niekuomet nebūna kartu, kai susitinku Jake, nors jie kaip Lia minėjo jau pora
" Ji su mama išvyko pas gimines į Manchesterį. " Pranešė pajudėdamas iš vietos.
" Tikriausiai miršta iš nuobodulio. " Prunkštelėjau
" Pasižiūrėjus į tave neatrodo, jog turi begales veiksmo. " Jis nužiūrėjo mane
" Kaip šmaikštu. " Sumurmėjau piktai dirstelėdama į jį
" Tavo apranga šiandien, turiu omenyje, kaip ir pastarąjį mėnesį labai išraiškinga. " Jis nenustojo erzinti manęs
" Dėkoju. " Dirbtinai šyptelėjau
Kelias minutes važiavome tyloje
" Ar tai reiškia, jog vis dar nieko? " Jis nedrąsiai pasiteiravo
" Žinai Jake, jau visas mėnuo kaip nieko, ir aš susitaikiau su tuo. " Giliai įkvėpiau, kad nepravirkčiau
" Aš taip pat nieko negirdėjau iš Harry. " Jis bandė guosti mane
" Ir abejoju ar nors vienas iš mūsų sulauks ko nors iš jo. Manau jis puikiai leidžią laiką su naujais draugais, o kiekvieną vakarą dulkiną vis kitą merginą. " Bandžiau kalbėti kuo neutraliau
Harry man nerūpi, jau neberūpi. Neberūpės.
" Matau, jog tau skaudu, nustok sušiktai galvoti apie jį. " Jis subarė
" Ne aš pradėjau šį pokalbį. " Atsisukau į jį
" Aš užbaigsiu. " Jis prisiparkavo savo mašiną, trumpam kilstelėjau akinius nuo saulės, kad galėčiau nusivalyti skruostais riedančias ašaras. Vėl paslėpusi savo pajuodusias akis po jais išlipau iš mašinos kartu su Jake.
Po mažiau nei penkių minučių grįžome į mašiną
" Ar turi kokių planų šiandienai? " Pasiteiravau, atsilošdama sėdynėje
" Jei televizoriaus žiūrėjimas visą dieną yra planas, tuomet - taip. " Jis lengvai nusijuokė, man rimtai patinka jo juokas, toks lengvutis, bet tuo pačiu vyriškas
" Galbūt palaikytum man kompaniją? " Akimis žvilgtelėjau į brendžio butelį
" Darau tai tik todėl, jog žinau kaip sumautai jautiesi. " Jis silpnai šyptelėjo man, atsakiau jam tuo pačiu
<>
" Tau padėti? " Jis paklausė man bandant peršokti kelis storus cemento blokus
" Ne, viskas gerai. " Galiausiai peršokusi giliai atsidusau, sekiau paskui Jake, čia visur buvo išdaužyti langai pilna tuščių alkoholio butelių.
Esame čia kur Harry buvo mane atsivežęs net kelis kartus, tuomet, kai pirmąjį kartą pamačiau Cher, susiraukiau prisiminusi kaip ji puolė į Harry glėbį. Na, o paskutinį kartą čia Harry mane atsivežė norėdamas pasikalbėti. Žinoma abejus iš anų kartų sėdėdavau mašinoje, o dabar su Jake mes landžiojame po vieną iš apleistų pastatų.
Stebėjau kaip jis įsitaiso ant vieno iš cemento blokų, nemažame kambaryje. Apsižvalgiusi su sportbačiu į šonus nustūmiau visus čia gulėjusius butelius bei atsisėdusi ant betonuotų grindų, nugara atsirėmiau į sieną. Iš kišenės išsitraukusi cigarečių pakelį atkišau Jake, jam pačiupus vieną išsitraukiau žiebtuvėlį prisidegdama savąją. Jaučiau kaip stipriai įtraukiu dūmus į plaučius mėgaudamasi tuo jausmu, tuomet lėtai juos išpučiu. Žvilgteliu į Jake sėdintį priešais mane.
" Tu vyksi į Manchesterį? " Pasiteiravau
" Taip, jau esu priimtas į koledžą. " Jis išdidžiai šyptelėjo
" Ką pasirinkai? " Prikišau cigaretę prie lūpų dar kartelį įtraukdama
" Teisę, būsiu teisininkas. " Jis pradėjo juoktis
" O kaip bus su Lia? Ji vyks į Londoną. " Stebėjau kaip jo veidas surimtėja
" Nežinau kaip bus su Lia. " Jis prisipažino, kelias minutes tiesiog tylėjome
" O kaip tu? " Jis kilstelėjo savo akis į mane
" Aš išsiunčiau prašymus į abu koledžus. " Prunkštelėjau
" Kur labiau norėtum ? " Mačiau, jog jis teiraujasi ne todėl, jog mes nesedėtumeme tyloje, o todėl nes jam nuoširdžiai įdomu
" Noriu į Manchesterį. " Silpnai šyptelėjau pribaigdama cigaretę
" Todėl, nes ten nebus Harry? " Jis žvilgtelėjo į mane, jog įsitikintu, kad jo spėjimas taiklus
" Būtent dėl to. " Pritariau atidarydama brendžio butelį
Iš įpročio pirmiau prikišau jį prie nosies, jog pauostyčiau. Silpnai susiraukiau, gurkštelėjus užsimerkiau stengdamasi nekreipti dėmesio į šlykštų skonį. Jake iš manęs perėmė butelį. Stebėjau kaip jis nuryja šlykštų gurkšnį gėrimo
" Žinai, jaučiuosi tikras mėšlius tai sakydamas, tiesiog jei tau reikia kam nors išsipasakoti, aš pasiruošęs išklausyti. " Jis padėjo brendžio butelį tarp mūsų
" Iš pradžių turėtum mane labiau prigirdyti. " Prunkštelėjau paimdama brendžio butelį, vėl tas šlykštus skonis
" Ar tai tau padeda? " Žvilgtelėjau į Jake bandydama suprasti ką jis turi omenyje
" Oh taip. Manau tai mano išsigelbėjimas " Prunkštelėjau pakeldama brendžio butelį bei priglausdama jį prie lūpų.
Pamažu taip geriant skonis nebėra toks šlykštus, tiesiog nebesijaučia. Kilstelėjau sunkias akis į Jake kuris dabar skersai patalpos mėtė akmenukus
" Jake ar kada nors viskas susitvarkys? " Stebėjau kaip jo ranka sustoja ore, jis tarp pirštų laiko nedidelį akmenuką kurį ruošėsi sviesti. Jis nuleido ranką žemyn numesdamas akmenuką šalia savo kojų.
" Kimberly, viskas bus gerai, galbūt ne šiandien, galbūt ne rytoj, bet tikrai bus. " Jis guodžiamai sumurmėjo įsižiūrėdamas į mane, nuleidau akis link savo sportbačių.
" Žinoma bus. " Silpnai šyptelėjau
" Už tai ir išgerkim. " Silpnai nusijuokiau atsigerdama brendžio, jaučiu kaip mano kūnas pamažu atsipalaiduoja, nebesuku sau galvos kiek dabar galėtų būti valandų, nesuku galvos dėl koledžo, tiesiog sėdžiu čia atitrūkdama nuo gyvenimo tempo. Nors kelioms valandoms.
" Ar dar ilgai žadi vilkėti juodus drabužius? " Pasiteiravo Jake, jaučiau linksmą pasišaipymą jo sakinyje
" Tai mano mėgstamiausia spalva, ji tau nepatinka? " Bandžiau pavaizduoti, jog įsižeidžiau, alkoholis pamažu valdo mane
" Atrodo, jog kažkas iš tavo giminių mirė ir tu tiesiog gedi dėl to. " Jis prunkštelėjo
" Žinai, Harry išvykimas buvo daug kartų blogiau nei tai. " Paaiškinau jam, jis keistai išsišiepęs klausėsi
" Turiu jo naująjį numerį. " Jake stebėjo kaip reaguosiu
Žinoma aš turėjau daugybe šansų gauti Harry naująjį numerį, tiesiog laikiausi iš paskutiniųjų neleisdama savęs šitaip skaudinti
" Aš beprotiškai norėjau su juo pakalbėti, vis dar noriu. Man nežmoniškai knietėjo sužinoti, kodėl jis taip elgiasi, kodėl tiesiog paliko mane kaip susmukusią daržovę. Noriu žinoti viską, sušiktai noriu išgirsti jo balsą, tiesiog negaliu sau to leisti. Jis aiškiai leido suprasti, jog viskas baigta. Bijau, jog man bus tik blogiau išgirdus jo balsą. Aš nenoriu giliau įklimpti į tą prarają. Aš sušiktai pasiilgau jo apkabinimų, pasiilgau kaip jis atidžiai nagrinėdavo mane. Pasiilgau tiesiog žiūrėjimo į jį. Aš net sušiktai pasiilgau kaip šiurkščiai jis kartais elgdavosi su manimi. O kiekvienus mūsų barnius mielai ištverčiau iš naujo, nes puikiai žinau, jog po to viskas bus gerai, mes visuomet rasdavome išeitis iš pačių kebliausių situacijų. Jis visuomet sugebėdavo mane sulaikyti, tiesiog priversdavo patikėti juo. Patikėti, jog viskas bus gerai.. " Delnais užsidengiau veidą, šnirpštelėjau nosimi
" Bet nebebus. " Sumurmėjau į Jake džemperį, jis jau sėdėjo šalia manęs ant cementuotų grindų, stipriai suspaudęs mane savo glėbyje
Man nusiraminus jis šiek tiek atsitraukė, jog galėtu žvilgtelėti į mano ašarotas akis. Nykščiu lyg valytuvais nubraukė paskutines ašaras užsilikusias ant skruostų. Dabar jo melsvai pilkos akys smigo į manąsias.
Nesitraukiau atgal jam pradėjus lengvai linkti link manęs. Nesipriešinau jo lūpoms prigludus prie manųjų, atsakiau į jo bučinį, vieną ranką užmesdama ant jo kaklo. Kitą uždėjau ant jo žandikaulio, būtent taip kaip ją uždėdavau ir Harry.
Kai liaujiesi prisiminti, pamažu užmiršti.
II SEZONAS: https://www.wattpad.com/story/58746544-leicester-city-ii