Mafijos žmona

7. Pavydas

Praėjo jau nemažai laiko nuo mūsų su Gabrieliumi susitikimo/vestuvių. Mūsų gyvenime viskas puiku, nuo paskutinio karto niekas nebuvo pagrobtas ar sužeistas. Tiesą sakant aš džiaugiuosi tokia ramybe.
Vakar vakarieniaujant užsiminiau Gabrieliui, kad norėčiau aplankyti brolį ir susipažinti su dabartine tėvo šeima. Jis neprieštaravo. Todėl dabar stovime prie vidutinio dydžio, kakavinės spalvos namo.
Paspaudžiau durų skambutį, ir vos už kelių minučių pasigirdo žingsniai ir atsivėrė durys. Pro duris pasimatė dailios moters veidas. Ji tiesiog spinduliavo jaukumu ir šiluma. Mano mama tokių jausmų niekada nesukeldavo, turbūt todėl tėtis paliko mūsų šeimą, bet aš jo nekaltinu. Turbūt manote, kad mano mamos alkoholizmą įtakojo tėvo palikimas šeimą, bet ne. Kiek tik prisimenu nuo pat ankstyvos vaikystės mama mėgo išgerti ir vieną dieną tėčiui buvo gana. Aišku aš ant jo pykstu, kad dėl manęs jis nekovojo, bet yra kaip yra, dabar jau nieko nepakeisi.
- Sveiki, užeikite nesišaldykite.: Švelniu balsu tarė moteris. Manau jai maždaug apie 40, gal daugiau.
- Laba diena, labai malonu su jumis susipažinti, aš esu Sofija ir čia mano vyras Gabrielius.: Mandagiai prisistačiau.
- Na mano vardas Mari. Žinai Sofija tavo tėtis apie tave labai daug pasakojo, mane net apėmė toks jausmas lyg tave pažįstu.: Švelniai nusikvatojo Mari.
Aš tik mandagiai nusišypsojau ir linktelėjau galvą.
Mari mus nuvedė prie stalo, ir pavaišino puodelių arbatos. Aš, Gabrielius, Mari, tėtis ir Damianas smagiai šnekučiavomės, tėtis net papasakojo porą gėdingų mano ir Deimono nutikimų. Buvo linksma kol pro duris neįžengė mergina. Ji buvo apsirengusi kaip prostitutė, jos kūną dengė vos kelios medžegos skiautės kurių net neįmanoma pavadinti drabužiu. Vos įėjus ji per visus mus perbėgo akimis, ir kai jos nukrypo į Gabrielių jos tarsi suspindo, tik pamačius mūsų su Gabrielių į sukabintas rankas jos veide atsirado šlykšti grimasa. Kaip smagu, dar viena poniutė kuri nori mano vyro. Mačiau, kad ji norėjo atsisėsti prie Gabrieliaus, bet jis sėdėjo tarp manęs ir Damiano, taip pat vienintelė laisva vieta buvo tarp manęs ir Mari, taigi jai teko tenkintis tuo. Per visą šį laiką pastebėjau kaip ši mergina kurios vardas kaip vėliau sužinojau yra Mija vis pažvelgdavo į mano vyrą vyliojančiu žvilgsniu, bet tai kas man patiko yra Gabrieliaus reakcija, jis kiekvieną kartą pažvelgdavo į ją su pasibjaurėjimu ir tada atsisukdavo į mane ir pazvelgdavo tokiomis švelniomis ir kupinomis meilės akimis. Aš buvau tokia laiminga viduje, jaučiausi kaip maža mergaitė Kalėdų rytą.
Kaip aš laukiau tos minutės kai galėsiu iš čia dingti. Ačiū dievui, kad Gabrielius gavo skambutį iš jo Legalios (nesusijusios su mafija) kompanijos, kad jam reikia atvykti ir užpildyti keletą dokumentų. Taigi mes jau kelyje iki Gabrieliaus kompanijos pagrindinio pastato.
Sėdžiu savo vyro ofice ir žiūriu kaip persigande darbuotojai daro viską, kad tik Gabrielius būtų patenkintas. Man net norėjosi juoktis. Bet tada pro duris įžengė moteris, maždaug 24 metų, bet buvo sunku pasakyti, nes ji buvo kaip ir dauguma moterų kurios sukosi aplink mano vyrą, ji buvo su tona makiažo, aš nesišaipyčiau jei jis bent atrodytų gerai. Jos kaklas baltas, o veidas orandžinis, ji atrodo kaip panda, ir ne iš mielos pusės. Tai jos mano, kad jei atrodysi kaip klaunai patiks visiems?
Mano pašaipias mintis pertraukė tos moters balsas.
-Sveiki bose, ar ko nors pageidausite? Kavos, arbatos, manęs? :Vos tai pasileidėliai išlindo žodžiai iš burnos norėjau jai skelti tokį antausį, kad jos galva persisuktų į kitą pusę. Juk aš Gabrieliaus žmona sėdėjau vos pusmetris nuo jo, bet kažkokia pasipūtus panelė manė, kad aš esu oras ir nusprendė flirtuoti su mano vyru. Kaip gaila, kad nespėjau nieko jai padaryti, nes prabilo Gabrielius.
-Tu atleista.: ramiu balsu jis jai tarė.
Gabrielius net nešvaistė jai nė žvilgsnio tiesiog toliau peržiūrinėjo savo dokumentus ir dėjo parašus. Kodėl aš pradėjau pavydėti kiekvienai moteriškos lyties atstovei kuri pamirksėjo savo akelėmis į mano vyrą, aš darausi per daug jautri.
Taip tyloje praėjo apie 30min kai išgirdau savo pirvą gurgiant. Eina sau... Labai tikiuosi, kad Gabrielius negirdėjo. Bet keista, ankščiau man valgyti uštekdavo vos vieną ar du kartus, bet dabar mano skrandis reikalauja maisto.
Praėjo dar keletas minučių tyloje ir tada Gabrielius pakėlė telefoną ir pažvelgė į mane.
-Ko norėtum vakarienei?:paklausė jis.
O ne, jis girdėjo. Man iš karto pasidarė gėda.
-Nėra skirtumo, priklauso nuo tavęs.: ištariau jausdama kaip mano skruostai rausta. Turbūt atrodau kaip pomidoras. Gabrielius paskambino vienam iš savo darbuotojų ir paprašė, nors ne, labiau įsakė, kad tas darbuotojas atneštų 4 keptų sušių rinkinius. Ar aš danguje, nes kepti sušiai skamba nuostabiai. Tada Gabrielius padėjo ragelį ir atsisuko į mane.
-Kažkas išalko, ar ne?: su šypsena tarė jis.