In the Open

1

Dar viena užknisanti diena mokykloje, neįdomios pamokos ir žmonės. Gal gali ši kančia greičiau baigtis, nors ne esmė, kad šiandien tik antra mokyklos diena. Nei naujokų, nei draugų nėra ir neturiu, ir nelabai noriu, nors gal aš čia pati kalta, kad bauginančiai atrodau. Ir tai visi bijo manęs, vadina keistuole, tylene ir nevala. Kartais apšnekinėja ir net nebūtus dalykus pasakoja, didžioji dalis tiki, kiti apsimeta, kad ne. Dažniausiai sėdžiu viena savo mintyse, bet kartais būna tokių žmonių, kurie tiesiog mano gyvenimą nori sugriauti, nors ir tai jisai tragiškas. Pusbrolis Levi visada yra didžiausias mokyklos klounas, visi jį dievina. Kartais visi galvoja, kad mes pora, ewww aš ir jis niekada, ir tai jis mano pusbrolis. Gyvena su savo svajonėmis ir išdaigomis, isibrauna į namus ir panašiai, tempiasi mane kartu praskaidrinti man dienos. Kartais galvoju kaip jis dar negavo į kailį nuo kažko kito, nes nuo manęs į kailį gauta tiek, kad pirštų trūktu suskaičiuoti. Jaučiuosi lyg būčiau jo mama, nors jisai metais vyresnis. Bet kartais įdomu pasižiurėti į tą nevykėlį.

Man besvajojant į klasę į eina į mokytoja su pažystamu veidu. Punk!? Naujokas heh. Veina vienintelė laisva vieta tai prie manęs. Bet vos tik mokytojai pradedant kalbėti, bildesys į duris nutraukia ją. Staiga išgirstu savo vardą ir net nebsuvokiu kaip atsirandu kolidoriuje, apsupta dviejų žmonių.

-Lia čia muzikos prodiuseris Dave. Jis išleidžia muziką ir rintmus. Jisai šiuo metu ieško pauglių kurie gerai dainuotu ar grotu, turėtu gerą balsą ir ritmo susigaudimą. Žinau tik tave kuri gerai išmano muziką, iš mano klasės.

-Malonu susipažinti, tikiuosi galėsim bendradarbiauti kartu. Tikiu, kad galėsi mane nustebinti.

-Na negaliu sakyti, kad gerai dainuonu, yra kur tobulėti.

-Tai pasimatysim rytoj, kai ateisiu visų išklausyti, pasirinksiu tik du, tai pasistenk nenusileisti.

Ir po šių žodžių abu paliko mane vieną stovėti vidury kolidorio. Nusprendžiau neiti atgal į klasę, bet užtad nuėjau atsisėsti truputi atokiau nuo sekančios pamokos kabineto. Po kiek laiko nuskambėjo skambutis ir tuščios kertės prisipirdė žmonių.

NETOLIESE ESANČIŲ VAIKINŲ POKALBIS

-Nagi Evanai nueik pas jos, tu ją įsimylėjęs iki ausų, net neįsivaizduoju kodėl, ji tokia keista.

-Na, bet nemeluok, ji gan miela.

-Gerai patylėkit jau, aš nueisiu, nesijaudinkit, neišsigasiu... bet kas jei aš jai nepatinku, ji mane atstums, nebegalėsiu pasirodyti mokykloje, bus per daug gėda man.

-Pfff Evanai tu tikra dramų karalienė, jug žinai tą, kartais juokini mane.

-Gerai einu palinkėkit man sėkmės.

-Sėkmės nevykėli.

Vienas iš jų prisėdo netoli, bet jaučiu užliptu ant galvos jei galėtu.

-Umm... Labas Lia.... aš Evanas, manau tu tą jau žinai. Aš svarsčiau gal norėtum nueiti į... nu nežinau kavinę su manimi...

-Kaip į pasimatymą?

-Na kažkas tokio jo, tai ką pasakysi, eisi kartu su manimi?