Mano gyvenime sunkiausia tai, kad reikia slėpti nuo visų kas esu ir kas yra mano šeima. Nors realiai nežinau kas ji tokia, nes tikrų tėvų nežinau, bet žinau, kad jie kažkur ten, kur ir brolis. Ten kur viskas atsiskleis ir viskas susidėlios į vietas...
- Jaučiuosi tarsi būčiau turtinga ponia. Turbūt daug mokėjai už jį. - pasakė pažiūrėjus į mane.
- Taupiau aš viskam, nes man pinigai nelabai krinta iš dangaus. Bet už šį paltuką nedaug mokėjau palyginus kiek iš tikro jis kainavo. - pasakiau nusišypsojus. ( manau pastebėjot, kad dažnai šypsausi, bet pas mane ji atsiranda kai nuoširdžiai kalbu ir jei man tas žmogus patinka. ) - Pataikius tada buvau, kai nukainuota buvo kelis kartus. Tai mokėjau tik 60 dolerių.
- O tai kiek ji kainavo?
- Jei gerai pamenu tai 250 dol. - man pasakius mergina net išsižiojo. Kas mane sujuokino.
- Dėl to ir jaučiuosi kaip kokia ponia. - nusijuokė.
Pamačiau, kad jos juokas šį kartą pasiekė ir akis, nes praeitus kartus atrodė lyg juoktūsi, nes reikia, o ne dėl to, kad nori.
- Gerai leikiam. Tik aš dar turiu apsirengt. - pasakiau ir nuėjom iki durų.
Išsitraukiau batus ir paltą. Apsirengiau ir išėjom.
Batai
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Paltas
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Iki mano darbo atėjom per kokias 10 minučiu, nes ėjom palyginus gana greitai. Įėjom į vidų ir iš kart pasisveikinau su Marku ir nuėjom iki Styvo kabineto. Kathrin dar norėjo neit, bet aš ją tiesiog nusitempiau. Pasibeldžiau ir pravėriau duris.
- Labas, galim užeit? - paklausiau.
- Sveika, žinoma gali. - pasakes susiraukė. - Sakei galit ar man pasivaideno?
- Sakiau, nes atėjau ne viena, o su drauge. - man Kath pavadinus drauge, mergina net nustebo.
- Na, tuo met užeikit.
Pravėriau plačiau duris ir įleidau merginą. O aš įėjau iš paskos ir uždariau duris. Priėjau prie stalo ir atsisėdau, o draugė vis dar stovėjo.
- Prisėsk nestovėjus. Nieko tau nepadarys sėskis. - padrąsinančiai nusišypsojau.
Kathrin tą ir padarė.
- Taigi pirmiau noriu jus supažindint, o po to prie reikalų. - pasakiau ir atsisukau į Kath. - Styvai čia Kathrin. Kathrin čia Styvas, mano viršininkas.
- Malonu panele Kathrin susipažint. - ištiesė ir paspaudė ranką.
- Man taip pat.
- Tai dėl ko norėjai pasikalbėt? Nes prieš kelias dienas sakei norėsi pasikalbėt apie svarbų dalyką.
- Taip. Dabar gavosi du svarbūs dalykai. - akies kampučiu pažiūrėjau į Kath. - Pirmas yra toks, kad turiu išeit iš darbo. - tik pasakiau ir pradėjo klausinėt.
- Ką!? Kodėl? Jei alga per maža visada gali paprašyt, kad pakelčiau. - pradėjo šnekėt visas supanikaves. Kas mane sujuokino.
- Ne Styvai. Viskas gerai. Tik matai, turėsiu aš išvykt į Angliją, nes ten gavau darbą pagal specialybę.
- Oo...!! Tai puiku. Žinok buvau jau išsigandęs, kad dėl kokių kitų priežasčių išeini. - nusijuokė. - Bet be tavęs bus nuobodu ir liūdna. Jug tu mano šaunuolė. Ateik - ir išskėtė rankas, kad apsikabintų.
Apsikabine pabuvom pora minučių. Prisiminiau, kad esam ne vieni. Ir ko dar atėjom. Atsitraukiau ir atsisėdau į vietą.
- Dabar kitas reikalas. Noriu, kad priimtum Kathrin į darbą. Lygiai tokias pačias pareigas kaip mano. - pasakiau ir atsisukau į merginą.
- Žinoma. Tik bus keista, kad kažkas kitas dirbs tavo vietoj. Bet prieš tai norėčiau dar su šia panele pasikalbėt vieni, o tu palauk jos. Per tą laiką turėčiau būt paruošias dokumentus tau ir jai. - nusišypsojo.
- Gerai. Tuo met iki pasimatymo. - pasakiau ir išėjau.
Nuotraukoje Styvas
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
