|| Zayn Malik ||
Pasibaigus kankinančiai ilgoms pamokoms, pagaliau su Harry einame koridoriumi išėjimo link.
"Žiūrėk štai ten." Harry parodo į netoli įėjimo stovinčias dvi merginas. Įsižiūrėjęs suprantu, jog tai Samantha kažką aiškina Rebeccai. Tai po truputį tampa įprasta.
"Kaip tai erzina..." Atsidūstu ir mums priėjus prie merginų atsistoju šiek tiek už blondinės ir esu įsitikinęs, jog ji nepastebėjo manęs. Tačiau priešais stovinti Rebecca pastebėjo.
"Esi tokia kekšė." Samantha su pasibjaurėjimu nužvelgia tamsiaplaukę. "Ar pati suskaičiuoji su kiek vaikinų miegojai per šiuos kelis mėnesius?" Ji šiek tiek pastumia Rebeccą ir ji nesusilaikiusi trenkia jai stiprų antausį. Visai tokį, kaip man praeitą savaitę... Mano antakiai staiga pakyla, tačiau nieko nedariau. Visai įdomu, kas bus toliau, o ir ne kasdien matau praktiškai dėl manęs besimušančias merginas...
Samantha neatsilieka ir sugriebia tamsiai rudus Rebeccos plaukus, kuri taip pat greit įsikimba blondinei į plaukus. Kaip vaikų daržely... Greit sugriebiu Samanthos riešą spustelėdamas jį. Mergina paleidžia Rebeccą, tačiau ji nepasiduoda ir jai stipriau timtelėjusi šviesiaplaukės plaukus Rebeccos rankose lieka storos plaukų sruogos. Samantha suklykia. Rebecca su pakeltais antakiais žvilgteli į prisegamus plaukus savo rankose ir greit numeta juos ant žemės.
"Tai per tave!" Suklykia blondinė ir atsisuka ir užsimojusi trenkia man antausį ir apsisukus ruošiasi eiti, tačiau sustabdo iš už kampo išlindusi direktoriaus pavaduotoja. Mano mama.
"Į mano kabinetą." štaria griežtu balsu prie kurio jau spėjau priprasti namuose. "Visi trys. Tuoj pat."
Merginos persimeta piktais žvilgsniais ir išsigandusios lėtais žingsniais pradeda eiti paskui moterį. Samantha bando susitvarkyti suveltus ir tik iki pečių likusius plaukusPavartęs akis taip pat pradedu eiti paskui jas, tačiau visiškai dėl nieko nesijaudinu, kadangi visvien man nuo mano mamos nebus nieko, o štai joms...
Įėjus į kabinetą sukrentu ant nedidelės sofos priešais stalą. Man iš šonų nuleidusios galvas atsisėda merginos.
"Kodėl manęs visai nestebina tai, jog į šį ginčą įsivėlęs ir tu, Zayn?" Paklausia mama atsisėsdama priešais mus. Trūkteliu pečiais ir žvilgtelėjęs pro langą pamatau ant suolelio sėdintį Harry, o šalia jo Kylie. "Papasakokit kas čia atsitiko." Sumurmėjo, tačiau abi merginos tylėjo.
"Dėl Dievo, greičiau. Nesiruošiu čia sėdėti." Atsidūstu užriesdamas galvą.
"Ji užsipuolė mane koridoriuje." Po kelių akimirkų prabyla Rebecca.
"Tai ne tiesa!" Samantha greit pakėlė galvą sušukdama.
"Tuomet kokia tiesa?"
Samantha nieko neatsako, o vėl nuleidžia galvą.
"Ji man trenkė." Ištaria blondinė.
"O tu trenkei Zayn." Sumurma tamsiaplaukė.
"Tu išrovei jos plaukus..." Taria mama nužvelgdama trumpus Samanthos plaukus.
"Jie buvo netikri!" Kiek garsiau pasako Rebecca...
Jos aiškinosi dar geras penkiolika minučių, kol galiausiai nusprendė, jog jei dar kart kažkas tokio atsitiks, tuomet kalbėsis kitaip... Išėjus iš kabineto Samantha pirmoji nubėgo prie išėjimo, tikriausiai ieškoti savo plaukų, tačiau jų ten nebuvo. Praeinant pro šiūkšliadėžę Rebecca atbulu delnu patapšnoja man į ranką ir galva parodo į šiūkšledėžę. Joje pamatęs išmestą purviną plaukų gniužulą nusijuokiu.
"Dieve, kaip jos nekenčiu..." Sumurma mergina.
"Taip..." Linkteliu galva atsisukdamas į ją, bet staiga mergina sustoja.
"Tavo skruostas..." Taria žvelgdama į mano skruostą. "Ji tau įdrėskė." Rebecca pakėlusi ranką, švelniai pirštų pagalvėlėmis priliečia skruostą. Žvelgiu į tamsiai rudas, beveik juodas merginos akis ir surauktus antakius. Staiga ji pažvelgia man į akis ir galiausiai užsimerkia atsidusdama ir patraukdama savo ranką. "Atleisk..."
Šypteliu jai.
Žinaaau, kad istorija banalėja, vien todėl, nes per daug skubinu įvykius, norėdama greičiau viską baigti, atsiprašauu, my bad:))
Palikit nuomonių ką manoot:)
KOKIOS TIKITĖS PABAIGOS? IR KO TIKITĖS IŠ VEIKĖJŲ VIENAS KITO ATŽVILGIU?:) PARAŠYKIT KOMENTARUOSE, ĮDOMUU VISAI PASIDARĖ:D
