"Again, feel the love"(Baigta)

"Tai šios istorijos pabaigą"

Greitai pasiemiau kuprinė isidėjau viską kas prireiktu. Greitai persirengiau į juodus drabužius. Ir nubėgau į apačią. Viska pažiūrėjus užrakinau duris ir bėgau link fontano. Nežinau, kaip pasibaigs viskas, bet man svarbiausia kad niekas nenukentėtu per manę. Jau buvo visiškai tamsu, kai priėjau prie parko kuris jau seniausia uždarytas, ten niekas nebesilanko. Prilėtinau žingsnius. Priėjus prie fontano apsidairiau.

-Pasirodyk! Žinau, kad esi čia! Aš atėjau!-sušukau. Staiga išgirdau žingnius man už nugaros, ten buvo kažkoks vyras nežinau, bet jis buvo su kaukė. Pamačiau Jade ji buvo visa verkianti ir jos drabužiai suplėšytį.

-Ką tu jai padariai!-surėkiau.

-Labas Perrie,-tas balsas atrodo esu kažkur girdėjus.

-Nusijimk kaukę!-surėkiau. Vaidinau, kad nebijau, bet visa drebėjau. Aš nežinau, kaip čia viskas pasibaigs, bet žinau, kad aš ištrauksiu Jade iš čia.

Lėtai jis nusijiemė kaukę.

-Ne.... tai negali būti tu!-sušukau.

-O taip tai aš!-sušuko ir nusijuokė.

kaip įkažka atsitrenkiu. Aišku pargriuvau ant užpakalio. Pasižiūriu, o ten vaikinas. Gražus vaikinas pagalvoju mintyse. Netyčia garsiai nusijuokiu. Tas keistai į mane pasižiūri, bet ištiesia ranka aš irgi ištiesiu ranka ir jis mane pakelia ant koju.

-Ačiū ir atsiprašau,-nusijuokiu.
-Nu ką tu nereikia ir pats nežiūrėjau kur einu.-nusijuokia.

Jo juokas prilygsta angelui.

Pala ką?!

-Mielai dar paplepėčiau, bet aš skubu,-pasakiau jam.
-Tai gal duoti numerį?

Aš lėtai galva papurčiau. Kad ir koks jis gražus būtu ir juokas prilygsta angelui, bet aš nedalinu pirmiems pasitaikusiems vaikinams savo numerį.

Prisiminiau, kaip į jį atsitrenkiau pirmą kartą.

-Aš tavęs, net nepažystu!-sušukau. O jis tik nusijuokė savo šlykščiu juoku.

-Užtat, kai pirmą kartą tave pamačiau įsimylėjau, aš tave visur sekiau. Kartais, net norėdavau ateiti kartu į dušą!-nusijuokė.

-Tu nenormalus kažkoks! Aš tavęs net nepažystu! Paleisk Jade!- jis tik nusijuokė ir papurtė galvą ir pridėjo peilį prie jos kaklo. Ji išsprogdino akis ir žiūrėjo į manę.

-Prašau neskriausk jos! Ji neprieko!-verkdama pasakiau, mano rankos drebėjo.

-Be aukų neapseisim lėlytė!-ir dar labiau prispaudė peilį prie kaklo. Jau mačiau kaip vienas kraujo lašelis nuridiejo.

-Paleisk ją!-kažkas sušuko ir pamačiau Zayn su savo draugais ir jie turėjo šautuvus?!

-O pažiūrėkit, kas pasirodė!-surėkė.-O Perrie žinojo, kad tu iš jos jausmų tau susilažinai?-aš išsprogdinau akis ir pažiūrėjo į jį. Zayn nusuko savo akis į jį.-Ne tavo reikalas, ką aš darau, o dabar paleisk ją!-surėkė.

-Gerai!-pakėlė rankas ir greitai Jade pribėgo prie manęs aš ją apkabinau stipriai.

-Aš labai atsiprašau, tu visiškai ne prie ko tik per manę tu čia... Aš prisiekių, kai viskas pasibaigs aš tavę nusivešiu kažkur.-sušnabždėjau jai. Ir užsimerkiau. Staiga išgirdau, užtaisyta šautuvą man už nugaros. Atsisukus pamačiau dar daugiau vaikinų tik jie nebuvo iš mūsų.

-Negi galvojat, kad taip lengvai pabaigsit! Visada būna auką ir tai bus Perrie!-surėkė ir nusijuokė.

-Tik paliesk ją ir tada būsi kitas tu ir tavo žmones!-rimtai ištarė Zayn tvirčiau sujimdamas šautuvą.

-Koks tu kvailas Zayn!-Ir tada pradėjo šaudynės aš greitai pačiupau Jade ranka ir nubėgom prie krūmų. Viską galėjom matytį.

-Viskas gerai Jade, mes išgyvensim.- tyliai jai pasakiau, nors pati nežinau, kaip viskas pasibaigs mano blogą nuojautą, kaip tik padidėjo. Mačiau, kaip krito negyvi kūnai, kaip Harry sužeidė, bet jis toliau šaudė. Bet nepamačiau to kas norėjo mano mirties. Pamačiau Zayn kuris nusitaikė į kažkokį vaikiną. Bet pamačiau to ko nenorėjau matyti. Tai buvo tas žudikas jis nusitaisės buvo į jį. Aš staigiai išlindau iš krūmų ir surėkiau ne, kaip tik išgirdau, kaip paspaudė ir kulka išovė, o aš priešais Zayn išokau. Visi buvo šoke. Visi tylėjo, o aš stovėjau nežinau, ar jis pataikė, bet staiga pamačiau, kaip iš manęs kraujas bėga.

-O dievė Perrie ką tu padariai!-sugavo Zayn mane kol nepagriuvau. Mačiau, kaip jam bėgo ašaros. Pro mano maikė vis daugiau kraujas bėgo ir, net nenustojo sustoti. Pamačiau, kaip Niall šovė į tą žmogų kuris šovė į manę.

-Ei neverk!-tyliai sušbaždėjau.-Viskas gerai,- nuvaliau jam ašarą. Jo rankos buvo kruvinos.

-Kodėl tu taip padariai!-surėkė verkdamas. Ir žiūrėjo į manę.

-Čia ne tavo kaltė ir tai niekieno, supranti.-tyliai pasakiau.-Man buvo labai smagu su tavimi susipažinti, negalvojau, kad taip pasibaigs. Bet tai buvo pats geriausia dalykas kas nutiko mano gyvenime. Negalvojau, kad tave išgelbesiu, bet tuo ir nesigailiu. Tai buvo mano kaltė ir aš tai padariau. Kuprinėjė rasi dėžutė ir kai aš mirsiu atidaryk ją,-tyliai nusišypsojau mano akys šiektiek merkėsi, bet stengiau jų dar nesumerkti kol nepasakiau jam visko.

-Tu nemirsi Perrie! Aš prižadu, tu nepaliksi šio pasaulio.-verkdamas pasakė.

-Visiem ateis tas laikas, kai mes mirsim Zayn. Gal ir nesitikėjau, kad taip greitai ateis laikas mano,-nsuišypsojau silpnai.-Bet viskas gerai, negalvojau, kad taip nutiks, bet aš tave myliu Zayn, gal ir netinkamas metas yra tai pasakyti, bet aš tave įsimylėjau nuo tos dienos, kai tave pamačiau, tavo akis kurios mane nuramina, tavo šypseną viskas kas su tavimi susiję. Visada prisimink, kad aš tavę stebėsiu iš viršaus mano Zayn.- ir tyliai pakėliau galvą ir pabučiavau. Bet tai buvo labai trumpai, nes atėjo mano laikas, kai man metas paliktį šį pasaulį.-Myliu, tavę Zayn, niekada nepamiršk tai.-tyliai pasakiau ir mane pasiglemžė tamsą. Dar girdėjau, kaip visi rėkavo, bet išgirdau ką norėjau. Jis tai pasakė, kad mane myli ir nusišypsojau.

Zayn pov.

-Ne, ne, ne Perrie nepalik manęs!-purtau ją. Bet ji jau buvo užsimerkus.-Aš tave irgi myliu Perrie prašau, nepalik manęs aš negaliu be tavęs! Prašau labai!-verkiau.

-Zayn, mes turime eiti!-surėkė Louis. Aš paskutini kartą ją pabučiavau ir pajiemiau jos kuprinė. Visi greitai subėgom į mašiną. Aš verkdamas atidariau dėžė. Ten buvo nuotrauka ir meškiukas. Vienoje buvo berniukas ir mergaitė. Jie buvo apsikabinę. Pala negi tai aš! Pamačiau meškiuką. Tai tai aš jai padavonavau jai tai. Pradėjau verkti dar stipriau. Aš tave myliu labai Perrie ir visados mylėsiu.

Autoriaus žodžiai.

Niekada nežinosime kas mūsų lauks. Kas mūsu lauks ateityje. Visada džiaukites dabar, šią minutė. Nes nežinot kas bus rituoj, gal paskutinį kartą matysitė savo šeimą. Tad praleiskit savo gyvenimą, kaip norit, nes gyvenat tik vieną kartą. Ir tai buvo Perrie ir Zayn istoriją. Manau niekas nesitikėjo, kad šitaip bus, bet taip nutiko.

Perrie pov.

Tai mano pabaigą....

Taigi labai didelis ačiū, kad skaitėt šią istorija. Net negalvojau, kad aš ją pabaigsiu, bet taip aš tai padariau. Visu pirmą labai didelis ačiū, kad skaitė šia istorija, net negalvojau kad tiek žmonių skaitys šia istoriją. Taigi net nežinau ką pasakyti, buvo labai smagu kurti šia istoriją išmokti sužinoti, ir pajausti, kaip žmones mėgstą tavo istoriją, bet aš tai pajačiau ir tik jūsų dėką. Kaip ir nenoriu tai pasakyti, bet čia Perrie pabaigą.Labai noriu jūsų visų paprašyti parašyti kekvienas nuomonę, labai noriu išgirsti. Manau visi tikėjomęs, kad bent šiektiek jie bus porą. Bet taip nenutiko. Labai didis ačiū, kad skaitėt ir visus labai mylių!!!❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤❤