"Again, feel the love"(Baigta)

"Viskas per jį"

Visą vakarą prasedėjau ant akmens ir žiūrėjau į savo atvaizdą ežere. Jau pradėjo leistis po truputį saulę. Lėtai pakilau nuo akmens ir pasiemusi kuprinė nuo žemės ir užsidėjus ant pečių. Susikišau rankas į striukes kišenes. Ir lėtai pradėjau eitį tuo pačiu keliu, kaip ir atėjau. Darėsi jau šaltą, bet aš nekreipus dėmėsio ir nuleidus galva į batus ėjau toliau. Staiga atsitrenkiau į kažkieno nugara. Greitai pakėliau akis pamačiau to ko mažiausiai norėjau matyti, tai Zayn. Jis greitai atsisukes pamatęs manę apkabino ir suspaudė. Aš nežinojau ką daryti, stovėjau sustingus, kaip statula, bet pajaučiau skleidinčia šiluma iš jo, tad apkabinau atgal. Taip mes prastovėjom dvi minutes tylėdami ir apsikabinę. Jis lėtai atsitraukė nuo manęs ir pažiūrėjo man į akis. Aš žinau, kad jos raudonos ir dabar pajutau, kaip lėtai ašara pradėjo ridieti nuo mano skruostu, bet jis ją greitai sugavo ir nuvalė.

-Neverk gerai?-lėtai pasakė.-Aš taip išsigandau buvau pas tave, bet tavo mama verkdama pasakė, kad tu nebuvai dar grįžus! Tu įsivaizduoji, kaip aš išsigandau!-surėkė su baime akyse ir tuo pačiu liūdesiu. Aš tylėjau nežinojau ką pasakyti lėtai galva nuleidau.

-Kodėl tu taip padariai!-surėkė staiga. Aš kruptelėjau bijojau ką pasakyti. Jis atrodo pajautes mano baimę pakėlė mano galva ir mano akys susidūrė su jo.- Aš atsiprašau, neturėjau rėkti ant tavęs, bet aš labai išsigandau.- tyliai ištarė žiūrėdamas į manę.- Einam parvesiu tavę namo,-tyliai ištarė ir apkabindamas mano pečius pradėjom eiti lėtai.

-Kaip tu mane radai?-pati savęs išsigandau, mano balsas buvo užkimes ir man buvo baisiai šaltą, bet aš jam to nesakiau.

-Nežinau.-ištarė tyliai,-Tiesiog pasiklioviau širdimi.

-Oho tu turi širdį,-ištariau su sarkazmu. Jis tik nusijuokę ir pavartė akis.-O mūsų princesė vistiek yra sarkatišką.-nusijuokė. O aš tik pavarčiau akis ir pakilnojau pečius. Lėtai ėjom link namų, net nepajaučiau, kaip stovėjau jau prie durų savo. Jis lėtai patraukė savo rankas nuo mano pečių ir pasitraukė nuo manęs.

-Ačiū,-tyliai ištariau.-Už viska,-dar pridūriau. Jis linktelėjo ir lėtai priartėjo prie manęs ir pabučiavo į kaktą. Ir apsisukęs nuėjo. Aš lėtai atsidusau ir pabeldžiau į duris. Po kiek laiko atidarė mama visa apsišarojusi, ji manę pamačius greitai įsivedė į namus ir apkabino aš ją atgal.

-Kur tu buvai!-surėkė.-Tu įsivaizduoji, kaip aš išsigandau, kaip turėjau jaustis, kai man paskambina iš tavo mokyklos ir pasako, kad tu dingai!-aš tik tyliai pravirkau. Mama greitai suspaudė manę. Aš nežinau ką daryti pasijaučiau tokia silpna, nebe galiu už savę pastovėti. Man visko per daug. Aš tikėjausi, kad čia atvažiavus bus viskas gerai susirasiu kažkiek draugų ir bus ramybė, o aš jau labiau daugiau  priešų susiradau, negu draugų. Ir visos priežastys, kančios ir skausmas tik per vieną žmogu, tai Zayn. Aš nebegaliu būti prie jo turiu jį ignoruoti tarsi jo nebūtu mano gyvenime. Man visko tiesiog per daug.

Mama mane nuvedus į kambarį liepė nueiti į vonia ir nusimaudyti. Aš lėtai nusirengiau ir atsipalaidavau. Mane šiltas vanduo apgaubė ir visi raumenys atsipalaidavo. Girdėjau tik tylą ir ramybę. Išgirdau tuksenima.

-Perrie aš tau pataisiau arbatos rasi ją ant staliuko!-išgirdau mama. Ir nuėjo nuo durų. Dar pabuvus vonioj išlipau iš jos apgaubiau save rankšuoščių apsirengius pižama atidariau vonios duris ir priėjau prie lango. Ten pamačiau Zayn rūkantį jis žiūrėjo į mano langą pamatęs mane nusišypsojo ir pamojavo. Norėjau atgal, bet prisiminiau, kad taip negali daugiau tęstis aš turiu jį pamiršti. Jis man dabar NIEKAS.