Visad tau skiriu visą save. Meile mano, būtent tada, kai sakai: „Pasakyk ką nors man gražaus",-aš prarandu kalbėjimo dovaną, visi žodžiai pabyra. Prabilti sunku kai žodžiai, nors ir ilgai apgalvoti, lieka neištarti. 3 valanda nakties, miegas išsisklaidė, todėl rašau šia prozą tau. Meile mano, tu pakeli man nuotaiką, praskaidrini niūrias mintis. Tu viskas, kaip visata, aš viskas, kaip chaosas. Kodėl, jei klausi? Tokia yra lemtis. Kaip ir man likimas leido turėti tave.
Kaip savanaudiškai rizikuoju nuskambėti, tačiau tu man priklausai.
Ir nebandyk ginčytis, meile.
Miegot vis dar reikia, vis dar. Ką manai, jeigu pasakysiu, kad myliu tave. Tau maža to. Gerai. Tu esi didelė dalis mano širdies. Kitos dalys priklauso katei, šuniui ir maistui. Tu svarbiau negu skani vakarienė, bet valgyt vis dar reikia. Pamirštu kvėpuoti, nes užimi man kvapą. Nebemoku galvoti, tačiau mąstau per daug. Žodžiai pinasi, nebegaliu suregsti sakinių. Meilė mano tokia karšta, kad siekia dar toliau negu Andromeda. Žvaigždės šviečia ryškiau negu paprastai. Nekeista, kad būtent tu apvertei mano gyvenimą aukštyn kojom. Žiūrėk ką padarei.
YOU ARE READING
VISKAS GALVOJE
RandomProza apie įvairiausius dalykus. Gal rasi dalelę savęs. Aš galvoju, kad žinau. Paprastai aš klystu.
