netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

33

- "in my head you go 'round 'round, i've been down down, you've been talking all about me, you make a lot of sound sound sound sounds. your emotions went round and round and flew around and went around and i thing about you wrong. Kelsey, i can give you what you need, i can give you what you need. you can come to my place no one's home now, everything that you hide you can show now. you can come to my place no one's home now, we're alone now".

Naomi ir Jaxon lėtai linkčiojo galvą į dainos ritmą. Madison taip pat lingavo, Sahar lengvai spaudė man ranką.

- Dar kartą, - šūkteli Naomi dainai pasibaigus.

- Gana, man patiko, - Madison išjungia televizorių.

Šįryt Dysn oficialiai išleido naują dainą, pavadinime buvo mano vardas. Jis ką tik baigė pristatinėti dainą kažkokiam rytiniame šou, stebėjom tai. Jis pažįsta daug merginų su vardu "Kelsey", aš rami.

Nė velnio aš nerami.

- Man nepatiko, - šiurkščiai tariu ir atsistoju. Kiekvieną kartą kai sugalvoju galutinai mesti jį iš galvos, jis būtinai turi padaryti panašią nesąmonę į tai.

Gerai jau, daina gera. Ir aš tuoj apsiverksiu, fuck.

- Kelsey, tau reiktų nesibaidžius tiesiog paskambint jam, - surėkia Jaxon ir Naomi pavarto akis.

- Pirmas dalykas, man nerūpi. Antras dalykas, tai ne apie mane. Trečias dalykas, aš turiu vaikiną. Viskas, - pavartau akis. - Jei atvirai mielai dar numigčiau, - sumurmu.

- Saldžių, - pasiunčia man oro bučinį Sahar ir atsuka šou, kad dar kartą galėtų paklausyti dainą.

Nemeluosiu, daina buvo rami, relaksuojanti, man patiko kaip jis taria mano vardą. Bet taip pat daina kėlė man maudimą pilve, nuo kurio norėjau vemt. Jis elgiasi su manimi kaip su šūdu, bet dainose rašo, kad gali man duoti viską ko man reikia. Whaaa?

Krentu į lovą ir užsimerkiu.

Neverk, viskas susitvarkys.

Nuryju susikaupusį gumulą ir lengviau atsikvėpiu.

Šaunuolė.

> - Mums viskas bus gerai, - sumurma Dysn įtraukdamas mane į savo glėbį.

Įsikniaubiu jam į krūtinę ir giliai įkvėpiu. Jo kvepalai visada mane svaigino.

Staiga iš kažkur atsiranda Luke, kažkodėl nueinu prie jo. Stebiu iš šono kaip Dysn suneria savo pirštus su staiga atsiradusia Maggie ir nusišypso, taip kaip jis daro labai rėtai. Negalėjau pajudėti, mano visas kūnas buvo paralyžuotas.

- Tau reikėjo jam paskambinti, - pasigirsta Jaxon balsas.

- Nutrauk su juo viską, tai neturi ateities, - Madison paplekšnoja man per nugarą.

- Kodėl jam nepaskambinai? Ar visada taip elgiesi su žmonėmis kuriuos myli? <

Garsiai kvėpuodama atsisėdu vietoj.

Myli. Myli. Myli.

Nemyliu. Gyvenime nepripažinsiu sau to. Tai nesąmonė.

- Šūdas, ir vėl, - sumurmu ir paliečiu savo šaltu prakaitu išpiltą kaktą.

Kokio velnio aš sapnuoju tokias nesąmones?
Pasižiūriu į telefoną. Lygiai vienuolikta ryto, reiškias numigau dvi valandas.

Sunkiai pasikeliu iš lovos ir užsidarau duše.

Ką blogo turėjau padaryti, kad visą tai vyksta būtent man? Kodėl į tai įsivėliau? Kodėl iš vis dar apie tai galvoju? Gal man tikrai jam paskambint?

Ne, Kelsey, jokio Dysn. Kad ir kaip norėčiau jam paskambinti, esu ištrynusi jo numerį.

Kodėl iš vis taip lengvai pasidaviau tėčiui? Galėjau užsispirti ir likti Teksase, čia man netinka ir nepatinka.

Jei būčiau likusi namie, nebūčiau taip ne laiku ir ne vietoje įsimylėjusi.