netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

27

Kaip jis iš vis gavo čia darbą?

- Turiu, - susiraukiu. - Ir jei tu toliau elgsies kaip šūdas, jis sulaužys tau visus kaulus. O mano kantrybė negeležinė.

- Eilinį kart nesiseka, - atsidūsta Luke.

- Kada aš būsiu laisva? - paklausiu Quav.

- Apie dvyliktą, tai už dvidešimt minučių, - nusišypso jis.

Linkteliu ir brūkšteliu Dysn žinutę, kad pasiimtų mane. Sulaukusi atsako įkišu telefoną atgal į kišenę.

- Pasirašyk čia, - jis atkiša man tušinuką.

Suraitau savo parašą ant linijos ir gražinu viską Quav.

- Taigi, - prakalbo Brad pasiimdamas švarų popieriaus lapą. - Norim tave rytoj pamatyt Foje aštuntą ryto. Šeštadienis, tai esi laisva, jo? Jei ne, panaikink visus planus. Su keliais kitais modeliais bandysim suderint viską pirmam kadrui, ir pažiūrėsim ką sugebi. Viskas aišku? - jis kilsteli akis į mane. - Jei pamirši, užrašiau, - jis ištiesa man prirašytą lapą.

- Mkayyy, - numykiu. - O galėčiau pamatyti kas maždaug ten bus?

- Gali jau pradėt apžiūrinėt sienas, - prunkšteli Luke.

Pavartau akis. Kaip jis užknisa.

- Turiu omeny rytoj.

Luke ištiesa man šusnį popieriaus lapų. Sklaidant juos, tiesiog mirgėjo akyse nuo tiek spalvų.

Kai įpusėjau gilintis, atsidaro salės durys. Nuoširdžiai apsidžiaugiu pamačiusi Dysn.

- Taigi, Kelsey... čia tas tavo vaikinas? - paklausia Luke neatitraukdamas akių nuo jo.

- Pardon? - piktai prunkšteli Dysn.

- Mes kartais neskubam? - nušoku nuo stalo ir išstumiu Dysn pro duris.

•••

- Kaip sekės? - paklausia jis kai važiavom namo.

- Tau įdomu?

- ... ne, - prunkšteli jis.

- Taip ir maniau, - vypteliu.

Stojo tyla.

- O kaip tavo šlaunys? - paklausia Dysn po kelių minučių.

- o šitas tau įdomu?

- Taip, - jis pavarto akis.

- Koks tu egoistas, - pavartau akis.

- C'mon, ar tu ir vėl ruošies užsišikti dėl nieko? - susiraukia jis.

Įvažiavom į namų kiemą. Jam sustojus pradarau dureles ir išlipu lauk.

- Kelsey! - surėkia jis nusekdamas man iš paskos.

- Ką? Aš nepykstu, - nekaltai sulapsiu akutėm.

Jis sumurmėjo kažką, kas pasiuntė mane toli toli ir užvertęs akis užlipo laiptais į viršų.

Visiškai jo nesupratau, todėl norėjau, kad jis nesuprastų manęs, bet tai atvedė iki to, kad visiškai nebesupratau pačios savęs.

Jutau kažkokią įtampą tarp mūsų kurios anksčiau nebūdavo. Lyg abu tvardytumėm save. Jaučiausi net gi šiek tiek žemiau jo, nes tarkim negalėjau jo pabučiuot taip paprastai kaip jis mane, nes jo nuotaika nenuspėjama. Tai jis nori manęs šalia, tai nenori. Tie bučiniai mane trigdo, net nežinau ką tai reiškia. Iš vis, viskas man atrodė per didelė painiava? Ko jis nori iš manęs? Ko aš noriu iš jo?

- Kelsey! - nusišypso Madison ir apkabina mane. - Kaip sekės?

Krupteliu. Jei atvirai, bijojau susitikimo su ja, bet kaip matau, įvykį tualete ji jau pamiršo.

- Sveika, puikiai, - šypteliu.

- Na, Dysn neatrodo puikios nuotaikos, - nervingai sukikena ji atsisėsdama šalia manęs.

- Kalbėjai su juo? - kilsteliu antakius.

- Mes geriausi draugai, bet taip atvirai apie viską su manim jis nekalba, - trukteli pečiais ji. - Tu irgi nesiruoši su manimi kalbėtis.

- Šiuo momentu pasikalbėčiau su bet kuom, - pakratau galvą. Jei galėčiau, viską iškločiau jai čia ir dabar, bet mano liežuvis buvo per daug surakintas.

- Na, tai ar papasakosi?

Sunkiai nuriju seiles.

Jei papasakosiu, viskas nebebus kaip anksčiau.
Jei tylėsiu, toliau gyvensiu tam pačiam chaose.

Nagi, Kelsey, ką tu darysi?