Išgirdau žadintuvo garsą ir plačiai atmerkusi akis jį išjungiau. Šiandien buvo toji diena. Diena kurios kaip ir laukiau, bet tuo pačiu beproto bijojau. Eisiu į darbo pokalbį. Bandysiu įsidarbinti tokioje kavinukėje netoli namų. Mano svajonių darbas yra turėti gyvūnų arba gėlių parduotuvę, bet kol kas man pakaks tokio darbo. Suprantu, dirbti kavinėje, tai menkas darbas, dėl to neturėčiau taip jaudintis, bet šis pokalbis bus pirmasis man gyvenime. Aš neįsivaizduoju ko manęs klaus ir ką aš turėsiu atsakyti. Na jei priims tai puiku, jei ne - išgyvensiu.
***
Atlikusi visą savo ryto rutiną nuėjau susišukuoti. Plaukus palikau palaidus. Nesidėjau makiažo, nes apskritai nemėgau dažytis, neturėjau normalaus ir kokybiško makiažo ir apskritai šioje srityje buvau labai tragiška. Trumpai sakant makiažas ne man. Nuėjau prie rūbų spintos ir išsitraukiau kas pakliuvo po ranka. Tai buvo mano mėgstamiausi rūbai. Rožinė palaidinė ir mėlynai ir baltai dryžuoti šortai.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Nelabai mėgau demonstruoti savo kūną, bet šiandien buvo labai karšta diena, o beto ir ne betkokia diena. Vėlavau, dėl to nespėjau papusryčiauti. Nuėjusi į mano butuko koridorių užsidėjau savo labai mylimus kedus ir išėjusi užrakinau duris.
***
Ėjau gatve. Labai skubėjau ir visą kelią žiūrėjau į telefoną, nes nelabai žinojau kaip iki tos kavinės nusigauti. Taip, ji prie mano namų, bet vistiek aš čia neseniai atsikrausčiau, o nesu labai socialus ir komunikabilus žmogus, taigi dažnai neišeidavau iš namų, o jei ir išeidavau, tai iki parduotuvės ir atgal. Jei įdomu dabar gyvenu Daegu, o anksčiau Busane. Tėvai liepė gyventi savarankiškai, taigi dabar tai ir bandau daryti. Buvau giliai savo mintyse kai pajutau labai šaltą dalyką priglundanti man prie krūtines. Atsimerkusi pamačiau, kad mano mylima palaidinė yra išterliota šokoladiniais ledais ir, kad telefono nebeturiu rankoje, o pažiurejusi į apačią pamačiau vaikiną bandanti paiimti mano telefoną nuo žemės jo neištepdamas. Atsistojęs jis apžiūrėjo telefoną, nusilenkė ir labai atsiprašė: - Aš labai atsiprašau! Aš tikrai netyčia... Aš jums nupirksiu naują palaidinę, o telefonas kaip matau sveikas... - Viskas gerai, nesijaudinkite,- kad ir kokia susinervinusi buvau, jam pasakiau. Mano darbo pokalbis jau toli kažkur nuskrido... Na nieko, mažiau nervų šiandienai. Kai jis atsistojo galėjau geriau įsižiūrėti į jo veidą ir apskritai į jo kūną. Jis buvo labai gražus, o rūbai stilingi. Turbūt iš kokios turtingos šeimos. Na, bent jau mandagus. - Aš tikrai atsiprašau... Ta proga galiu tau nupirkti ledų!
Omg, čia tokia pieva, but still bandau xdd ir sorry, kad tokia trumpa, tiesiog čia pirma mano istorija ir net nelabai žinau ką rašyt:/// tik 403 žodžiai xddd
