*11 dalis*

1.3K 107 3
                                    

-O Dieve, Cameronai, negaliu patikėti, jog tai tu!-pasišokinėdama išrėkiau šiuos žodžius ir puoliau jam į glėbį.

Cameronas yra mano geriausias draugas nuo pat darželio laikų. Mes kartu užaugome tame pačiame name ir kieme. Jis buvo vienintelis mano draugas, bet prieš tris metus Cameronas su savo tėvais išsikraustė į kitą šalį ir paliko mane vieną, nors ir kaip jis nenorėjo išvykti ir palikti mane, privalėjo. O dabar jis ir vėl čia ir kiek pasikeitęs. Jis toks suvyriškėjęs.

-Aš taip pat tavęs labai pasiil...

-Kodėl nesakei, kad grįžai?-atsitraukusi pertraukiau jį ir vaidinau supykusią.

-Aš tą pačią dieną, kai grįžau, nuėjau pas tave, bet tavo mama sakė, jog čia nebegyveni.

-Na taip, ilga istorija,-atsidusau,-Iki, turiu jau eiti, kol mokytoja nepastebėjo, jog vėluoju, susitiksim vėliau,-po trumpos tylos, nuskambėjus skambučiui į pamoką, dar kartą apsikabinau Cameroną.

  Haris

Su skambučiu įžengėme į mokyklą ir mano akys nukrypo į Zofi. Ji kalbėjosi su tuo naujoku Cameronu ir plačiai šypsojosi savo nuostabia šypsena, o paskui jį ir apsikabino. Jis iš pat pradžių man nepatiko, o dabar dar ir kabinėjasi prie jos.

Kol Zofi buvo jį apsikabinusi, ji pro naujoko petį pamatė mane ir mūsų žvilgsniai vėl susitiko, bet nuostabi šypsena dingo iš jos veido ir tuojau pat nuleido akis. Atsitraukusi nuo Camerono greitu žingsniu nuėjo link spintelės.

Nesuprantu kas darosi? Ji pamačiusi mane iš karto nutraukia akių kontaktą ir pasišalina. Kad ir mokyklos stovėjimo aikštelėje, ji pažiūrėjusi man į akis tiesiog nuėjo. Kas jai yra? Toks jausmas, lyg ji vengia manęs. Lyg jai kažkas neleidžia su manimi palaikyti jokių ryšių.

Nei viena mergina man dar nebuvo taip kritusi į akį, kaip ji. Visos mane vien iš tolo pamačiusios, puldavo ant kaklo, o ji...ji visiškai kitokia. Ji sugeba man atsispirti ir yra sunkiai prieinama. Turbūt tas mane žavi labiausiai.

  Zofi

Pasidėjusi striukę, užtrenkiau dureles ir vėl buvau išgąsdinta. Tai buvo jis, Haris. Jis ir vėl mane išgąsdino.

-Prašau, daugiau nebedaryk taip,-laikydama ranką prie širdies susierzinusi tariau.

-Kaip?-išsišiepė jis.

-Nebegąsdink manęs, arba tuoj širdies smūgį gausiu,-piktai pasižiūrėjau į jį, jis tik nusijuokė ir įsistebeilijo į mano akis.

-Kas?-suraukusi antakius paklausiau.

-Nieko, tiesiog, kai esi pikta atrodai dar gražiau,-vis dar spogsodamas man į akis pasakė.

-Hari, neturiu aš, nei laiko, nei noro klausytis šitų tavo nesąmonių. Aš ir taip jau vėluoju į pamoką,-tariau ir apisukusi ėjau kabineto link, bet...

----------------------------------------------------------------------

Taip, žinau. Dalis ir vėl nesigavo labai įdomi, bet vistiek komentuokit ką blogai darau ir žinoma vote'inkit jei dalis patiko :)))

"New Parents"/"Nauji Tėvai" Where stories live. Discover now