Mainų Programa / L. T. / ✔

2. (27)

Louis

"Aww... Louis Tomlinson nervinasi" Harry išsišiepė kai sustojau prie prekybos centro.
"Tylėk, Styles" sumurmėjau ir pasukau link įėjimo. Šiandien per daug nervinuosi. Nuvežiau Iną į darbą ir visą dieną praleidau kartu su Harry planuodamas jai tą pasimatymą. Prisipažįstu, kad bijau jog jai nepatiks...
"Nurimk, jai patiks, o tu šiąnakt nemiegosi. Dabar einam" Harry pastūmė mane į priekį ir aš sukikenau.
"Primink, kodėl mes važiavom į prekybos centrą?" paklausiau Harry žiūrėdamas į milžinišką pastatą.
"Nes tu būsi geras vaikinas ir nupirksi Inai gėlių" Harry pasakė pabrėždamas kiekvieną žodį ir pradėjo eiti link gėlių parduotuvės. Papurčiau galvą ir pasekiau jį.
"O tu ką? Niall irgi gėlių parveži?" tariau įeidamas į parduotuvę ir susiraukdamas nuo kvapų gausos.
"Aš jam maisto parvežu" Harry susikišo rankas į kišenes ir šyptelėjo. Niekada nemaniau, kad Harry liks su Niall. Tiesiog tai atrodė neįtikėtina. O dabar neįsivaizduoju jų atskirai.
"Loui?" Styles papurtė mane.
"A?" pažvelgiau jo pusėn ir jis pavartė akis.
"Sakau kokios Inos mėgstamiausios gėlės?"
Aš atsidusau.
"Tiesą sakant nežinau"
"Gerai... Per jos 19 gimtadienį padovanojom jai raudonas rožes. Jai patiko. Manau paimsim jų. Kiek?" Harry sustojo prie raudonų rožių. Aš pasikasiau kaklą.
"Taip... Kadangi po to dar laukia daugiau tai manau užteks devynių" Harry tarė ir aš atsakiau jam šypsena. Jis parodė pardavėjai, kad supakuotų, o aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į gėles. Atrodo pasimatyme nebuvau labai seniai. Nelabai juos mėgau. Tačiau Ina yra mano mergytė ir dėl jos padarysiu viską.
"Imk, Romeo" Harry padavė man rožes, kurios tikrai gerai atrodė. Jos buvo supakuotos į permatomą popierių ir prie jų buvo pridėta keletą smilgų.
"Eime. Išleisk mane prie parduotuvės. Reikia nupirkt maisto savo blondinukui" tarė Harry kai lipom į mano mašiną. Tik linktelėjau ir padėjau gėles ant galinės sėdynės šalia kuprinės ir kompiuterio dėklo.
Toliau su Harry važiavom tyloje.
"Iki" Harry užtrenkė mašinos dureles ir išlipo kai privažiavau parduotuvę. Pasukau link kavinės. Rankos pačios tvirčiau suspaudė vairą. Nežinojau kodėl taip nervinuosi. Viskas turėtų būti gerai.
Sustojau prie kavinės ir išlipau. Iš galo paėmiau rožes ir kaip tik tą minutę iš kavinės išėjo Ina. Mane pamačiusi jį kiek sutriko. Pamojau jai ir ji priėjo prie manęs. Ištiesiau rožes ir padaviau.
"Čia... Man?" ji paėmė gėles ir pauostė.
"Ne, mano mašinai" tariau ir Ina silpnai šyptelėjo. Tada apsikabino mane per kaklą ir kelis kartus pabučiavo.
"Ačiū" mačiau kaip žybėjo jos akys ir vertė mane šypsotis. Prisitraukiau ją per liemenį ir dar kartą pabučiavau.
"Važiuojam?" paklausiau kai ji atsitraukė. Ina tik linktelėjo ir įsėdo į mašiną. Mačiau kaip nenustoja uostyti rožių.
"Jos labai gražios" ji pirštu švelniai perbraukė per vieną pumpurą. Atsakiau jai šypsena.
"Am... Kur mes važiuojam?" Ina paklausė kai pravažiavau daugiabutį.
"Į pasimatymą" paprastai atsakiau.
"Rimtai? Aš taip baisiai atrodau ir... "
"Ina... Tu atrodai nuostabiai, o ten kur mes važiuojam būsim tik mudu" padėjau savo ranką jai ant kelio ir akies krašteliu mačiau, kad jos žandai raustelėjo.
"O kur mes važiuojam?" Ina uždėjo savo ranką ant mano ir spūstelėjo.
"Į tą vietą į kurią norėjau tave nusivežti tave prieš du metus, bet KAI KAS sutrukdė" įsitempiau.
"Aišku" Ina tyliai tarė. Pasukau į miško keliuką. Ina švelniai glostė mano ranką ir niuniavo kažkokią melodiją.
Aš niekaip negalėjau nustoti šypsotis.
"Koks tu laimingas" Ina švelniai pabučiavo mano žandą, o mano šypsena atrodo dar praplatėjo.
Netrukus pamačiau namelio kontūrus ir baimė pamažu grįžo į mano kūną. O jeigu ji kam alergiška? Ar negali...
"Lou?" Ina švelniai spūstelėjo mano ranką ir aš sustojęs pasisukau į ją.
"Mhm?"
"Kas čia?" ji paklausė, o aš išlipau iš mašinos, ką padarė ir ji. Mes buvom prie nedidelio medinio namelio, šalia kurio buvo tvenkinys.
"Kai Mark per daug įsismarkuodavo mama pasiimdavo Lottie, mane ir atvešdavo čia" suėmiau Inos ranką "tada nors keliom dienom tapdavom laimingi. Dar prisimenu, kai keturiolikos kartu su Harry, Liam ir Zayn kasėm šitą tvenkinį" parodžiau vandens pusėn ir Ina sukikeno "nieko čia juokingo. Tai sunkus darbas" prsitraukiau ją per liemenį ir pabučiavau. Aistringai ir lėtai. Niekur neskubėdamas. Dabar buvom tik mes.
"Eime" atsitraukiau ir paėmęs ja už rankos pradėjau vestis link namelio. Prie durų sustojau ir iš galinės kišenės išsitraukiau raktą.
"Neblogai, Styles" sumurmėjau kai atidariau duris. Buvau jį šiandien čia nusiuntęs, kad bent jau dulkes nuvalytų.
Šis namelis buvo paprastas, bet tuo man ir patiko. Jame buvo vienas didelis kambarys ir vonia. Kambario viduryje stovėjo sofa, prieš ją televizorius, o už sofos buvo virtuvė ir stalas. Nedidelė sieninė spinta. Sukikenau prisiminęs, kaip ten tilpdavo ir Lottie ir aš.
Dar buvo durys į terasą, kurioje buvo stalas ir kėdės.
"Aš žinau, kad čia netvarkinga..." pradėjau, bet buvau nutrauktas Inos.
"Čia nuostabu" ji su ranka švelniai braukė per sieną, ant kurios kabėjo didelis paveikslas, vaizduojantis kažkokį ežerą ir gulbės jame.
"Ar mes čia nakvosim?" Ina surado kažką panašaus į vazą ir pripylusi vandens, pamerkė gėles.
"Taip. Tuoj atnešiu daiktus" nuėjau atgal į mašiną ir paėmiau kuprinę, bei kompiuterį.
"Tu sudėjau mano daiktus?" Ina paėmė iš manęs kuprinę.
"Taip, nes nėra nieko ko būčiau nematęs" pakštelėjau į dabar jau ryškiai raudoną jos žandą.
"Kol dar šilta galim išsimaudyti" pasiūliau, o Ina linktelėjo. Padaviau jai jos maudymosi kostiumėlį ir ji dingo vonioje. Greitai persirengiau pats. Išėjau į terasą ir prisidgiau cigaretę.
Jeigu kažkas man prieš maždaug pusantrų metų būtų pasakęs, kad liksiu su Ina, būčiau nepatikėjęs. Maniau, kad tikrai neturėsiu rimtų santykių po Tamaros. Po jos tiesiog nebemokėjau mylėti. Nebemokėjau neįskaudinti...Nebemokėjau pasitikėti.
Tačiau Ina viską pakeitė. Ji liko su manim net ir matydama koks baisus žmogus esu...
"Koks tu šiltas" Ina apsikabino mane iš nugaros ir aš sukikenau. Sutryniau cigaretę į peleninę ir pasisukau į Iną.
"Kristau..." sumurmėjau pamatęs ja su maudymosi kostiumėliu. Ji sukikeno ir man nespėjus sureguot užšoko ant manęs. Paskutinę akimirką pagavau, kad nenukristų.
"Nešk" ji parodė link tvenkinio. Aš sukikenau ir papūčiau lūpas. Gavau bučkį iš Inos ir jau sukausi eiti prie tvenkinio kai išgirdau skambant savo telefoną.
"Ne..." tyliai numykiau. Ina atsiduso ir nulipo nuo manęs. Įėjau į namelį ir suradau telefoną.
"Ko nori, Horan? Tikuosi tai rimta" suuzgiau ant ekrano pamatęs Niall vardą.
"Liam, klausyk... "
"Liam?"
"Loui? Ai... Atleisk supainiojau numerius" Niall greitai padėjo ragelį. Nežinau kodėl, bet man atrodė jog Niall balsas kažkoks keistas. Nekreipiau į tai dėmesio ir numečiau telefoną ant sofos. Pasisukau į Iną.
"Ateik čia" tariau ir jai nespėjus sureguot persimečiau ją per petį. Ji suklykė ir pradėjo daužyt man nugarą. Įbėgau su ja į vandenį ir Ina dar kartą suklykė, tik šį kartą dėl šalto vandens.
"Louis" ji piktai pažvelgė į mane.
"Ups?" sukikenau. Norėjau ją apsikabinti, bet ji mane stumtelėjo. Pavarčiau akis ir sugriebęs ją už riešo atsukau į save. Girdėjau namelyje skambantį savo telefoną, bet nekreipiau dėmesio.
"Myliu" sumurmėjau ir sujungiau mūsų lūpas. Ji iškart atsakė į mano bučinį ir prisitraukė mane arčiau. Ir tai tiesa. Myliu ją su visais jos kaprizais. Ir niekada nesustosiu mylėti.

Norėjau parašyti kažką lengvai skaitomo ir romantiško :P Kadangi man su romantika neina tai... Meh

-954❤