made of stars

1.

-Tai sakai toli? O gaila,- ji atsiremia į kėdės atlošą.

Lengvas vėjelis šiek tiek taršo jos rusvus plaukus, o išblukusios ir nieko nereginčios akys žvelgia į mane. Nesvarbu, kad ji negali matyti, Rose vis vien savo žvilgsnį laiko įsmeigusi į mane.

-Kodėl? Argi norėtum ją paliesti, o vėliau nusivilti, kad ji netokia, kokia įsivaizdavai esant.

-Aš nenoriu, kad žvaigždė būtų tobula. Noriu, kad ji tiesiog būtų, tokia kokia yra. Svarbiausia, kad ji patiktų sau pati,- ji nutyla.

Kurį laiką Rose galvoja. O gal vis dėlto bando įsivaizduoti tą mažą žvaigždę, bandančią priartėti prie mūsų. Paimu į rankas jau spėjusios atvėsti arbatos puodelį. Pasuku galvą ir stebiu žibintų apšviestas gatves.

-Ir žinai,-po tylos prabyla Rose,- tikiu, jog žvaigždė būtų dar geresnė, negu aš įsivaizdavau.