Melofobija

2

Melofobija 2

Atmerkiau akis ir pamačiau šaukiantį tėtį. Jis galima sakyti išvilko mane iš kambario ir liepė eiti ruoštis. Šiandien buvo pirmadienis. Tai reiškė, jog teks eiti į darbą. Aš dirbau mažame knygyne, kuris buvo visai netoli mano namų. Man patiko tas darbas. Ten buvo tylu, jauku, o svarbiausia kad ten nebuvo muzikos.

Greitai apsirengiau bei susišukavau. Žvilgtelėjau į laikrodį ir pamačiau, jog turėjau dar valandą. Išėjusi iš kambario nuskubėjau į koridoriaus galą kur buvo mano mažosios sesutės kambarys. Ruby. Toks buvo jos vardas. Ji buvo tikras laimės spindulėlis. Ji dainavo, šoko baletą ir turėjo begales kitų talentų. Dabar šis angelėlis miegojo.

Ruby buvo tikras mamos atspindys. Labai panaši į mane taip pat. Neabejojau, jog jei aš išeičiau iš namų ji taptų atpirkimo ožiu. Būtent dėl šios priežasties prisižadėjau sau, jog jei aš kada nors ir išeisiu iš čia ją aš pasiimsiu kartu.

-Ruby, kelkis. Pavėluosi į darželį, - ji pradėjo niurnėti bei sukinėtis lovoje.

-Nenoriuuu, - Ruby užsivilko antklodę sau ant galvos ir toliau bandė užmigti.

-Nagi Meškiuk, kelkis. Jei atsikelsi dabar prižadu nupirkti ledų, - su lyg šiais žodžiais ji lyg raketa šoko iš lovos. Nepraėjo net kelios minutės, o ji jau buvo pasiruošusi.

Tylomis nulipome į apačią ir pavalgėme pusryčius. Išėjome pro duris ir mus pasitiko gana saulėta diena. Mylėjau Airiją, tačiau nekenčiau savo namų. Ruby šokinėjo šaligatviais ir virsdama vis bandydavo nusitempti mane kartu.

Po kelesdešimt minučių priėjome Ruby darželį. Ji pabučiavo mano skruostą ir nubėgo link savo auklėtojos. Dabar man beliko nueiti į darbą. Tikriausiai jums kilo klausimas kodėl aš ne mokykloje. Na, pradėjau ten eiti ankščiau, todėl ir baigiau ją metais ankščiau. Pirmus 3 metus lankiau muzikos mokyklą, tačiau vėliau teko ją mesti.

Prieš akis išdygo pažįstamas knygynas kuriame jau sukiojosi porą žmonių. Ashley knygyno savininkė rūpinosi manimi lyg nuosava dukra. Kodėl ji tai darė niekada nesupratau. Pagriebiau jau paruoštą puodelį kavos ir įsitaisiau savo darbo vietoje. Šis knygynas nebuvo garsus. Na, iš tiesų garsių knygynų buvo labai mažai. Žmonės kažkodėl nebenorėjo skaityti. Jiems atrodė, jog skaitymas tai yra tiesiog laiko švaistymas. Aš kategoriškai su tuo nesutikau. Knygos buvo kažkas nuostabaus.

Suskambėjus varpeliui į knygyną įėjo 5 vaikinai. Keturi iš jų kikeno, o vienas atrodė susierzinęs. Jie visi priėjo prie manęs, ir kaip tik tuo metu Alison - mergina su kuria dirbu, pradėjo spygauti.

-Sveiki, kuo galėčiau padėti? - du iš jų spoksojo į mane labai įtemptai.

-Amm sveika, man reikia 4 knygų, - žiūrėjau į juos sutrikusi.

-Kokių knygų, pone? - vaikinai stovintys šalia jo pradėjo juoktis, o jis nuraudo.

-Sąžiningai aš nežinau. Per visą savo gyvenimą esu perskaitęs vos 1 knygą. - šyptelėjau. Greičiausiai jis buvo su kažkuo susilažinęs ir pralaimėjo. Atsistojau ir išlindau iš už savo stalo.

-Na, kokie dalykai jus domina? Kas jums patinka? - vaikinai nužiūrėjo mane akimis ir pasijaučiau šiek tiek nejaukiai.

-Galbūt drama, fantastika. Geriausia būtų kažkas susijusio su muzika, - atsidusau.Muzika. Kodėl visada būtent muzika?

Po gero pusvalandžio atrinkome kelias geras knygas. Blondinui už jas sumokėjus jie patraukė išėjimo link. Paskutinį kartą pažvelgiau į jų pusę ir pamačiau mėlynas akis besiskverbiančias man į sielą.