✍︎tobulėjame rašydami: ✎ᝰprojektas

trečioji užduotis

*Wattpad rašytojų/skaitytojų lyga* iniciatyva rengiamas kūrybinio rašymo projektas.

✎ᝰ3-oji užduotis: vietovės aprašymas.

(2024.05.17 - 2024.05.24)

꘎♡━━━━━♡꘎

Kaip mėgdavo sakyti Deinas, čia jie kartu visada būdavo penkiese. Čia Deinas vadindavo jų visų namais, kuriuose penketas jausdavosi saugus. Kadaise namai buvo tik tuščia erdvė, kurioje nebuvo įmanoma justi nieko, tačiau kiekvienas iš čia gyvenančių įdėjo dalelę savęs, todėl dabar čia buvo penkių, be galo skirtingų žmonių užuovėja.

Čia – tai išklerusių lentų, apgriuvusio stogo, be galo vienišas dviejų aukštų namas, stovintis plyname lauke. Deinas mėgdavo stoviniuoti nenušienautos, apdžiūvusios žolės plotmėje ir gėrėtis tuo, kaip piktžolės ir vijokliai raizgėsi ant namo sienų ir skandino viską nežinioje. Vyras uosdavo kvapo stingantį orą, kalbėdamas ar šaukdamas niekada nejusdavo garo ir tai jį tenkino.

Kadangi čia visada tvyrojo aklina tamsa, vienintelis šviesos šaltinis sklido iš paties namelio užkaltais langais. Ketvertas juos užkalė be Deino pagalbos, kadangi teigė, jog viena svarbiausių užduočių yra išsaugoti šviesą, įkalintą apgriuvusiame name, jei kartais į užuovėją užklystų penketą papildantis žmogus.

Čia tvyrojo mirtina tyla – vieninteliai garsai sklido iš už apleisto namo sienų.

Čia buvo namai.

Kaip ir kaskart, Deinas atsirado čia žvėriškai persigandęs. Jis numynė šitiek kartų permintus pėdsakus apaugusios žolės perimetre, palipo sutręšusiais laiptais ir žaibiškai įėjo į vidų.
Namo vidus nei iš tolo nepriminė tos stingdančios tylos ir gniuždančios tamsos lauke – viduje virė gyvybė. Pirmame čia aukšte mažoji Siuzi, laikydama suirusį pliušinį meškiną, sėdėjo ant laiptų ir maskatavo kojomis. Robertas vaikštinėjo palei užkaltus langus ir tikrino garso stoką. Amanda, kurios visą kūną dengė tatuiruotės, krapštė juodą aptrupėjusį laką nuo nagų ir dūsavo, o Laura iš virtuvėje esančios orkaitės traukė šviežiai iškeptų sausainių padėklą.

Deinas apsidairė po jaukų namo vidų, užuodė gardų sausainių aromatą ir nusišypsojo.

Čia buvo namai.

Siuzi pamatė Deiną pirmoji ir, nusliuogusi nuo laiptų, nuskubėjo į koridoriaus viduje stovinčią vienišą, medinę kėdę – daugiau čia nebuvo nieko.

– Mano eilė! – ji sušuko ir krestelėjo ant kėdės.

Trejetas linktelėjo, apglėbė Deiną, o Laura įdavė vieną iš iškeptų sausainių. Vyras susmego svetainėje ant sofos ir užmigo.

Čia buvo namai.

Deinui buvo gera stebėti kaip jie visi kuria jo gyvenimą, kol jis pats bijo pasaulio.

2024.05.18
dedicated to:  rasytoju-Lyga
ⓒmelancholija0