Bam, Hello Bradford ! |zayn malik

37

Lara*
-Lara! Lara palauk!
Neatsisukau ir toliau sparčiu žingsniu ėjau link namų. Stipriau įsisupau į megztinį papūtus šaltam vėjui.
-Lara!-pasivijo mane balsas ir atsuko į save.
-Ko reikia?
-Imk.-atsiduso ir uždėjo ant pečių megztinį.
-Ačiū.-sumurmėjau.
-Nagi.-išskėtė rankas ir nebeišlaikius stipriai apkabinau blondiną. Štai ko man reikėjo.
-Jis-jis man prižadėjo, kad nedarau klaidos.-sušniurkščiau nosimi.
-Lara, žinau koks yra Zayn, kartais jam rūpi tik jis pats ir jis neapgalvoja savo veiksmų ar žodžių.
-Ir tada nuo to kenčiu aš.-pertraukiau jį.-Tiek laiko kankinausi, galvojau, kad jis su Perrie, mylėjau jį, pasitaikė proga, prisipažinau, kad myliu jį, o jis praėjus net ne pilnai dienai vėl palieka mane dėl Perrie!
-Sh, Lara, einam, tu sušalsi, eime pas mane, gerai? Nusiraminsi, išgersim arbatos, pakalbėsim?
-Gerai.-sumurmėjau ir apsikabinau Niall.

*

-Klausau Cara.
-Kur tu esi?
-Aš pas Niall.
-Ką? Kodėl? Tu jį pažįsti?
-Taip.-šiek tiek nusijuokiau.-Gerai, iki Cara, neužilgo grįšiu.
-Arba ne!-užrėkė Niall ir Cara garsiai nusijuokus numetė ragelį.
-Arba ne?-pakėliau antakį su šypsena.
-Tu liksi čia.-mirktelėjo.-Priverskim Zayn nerimaut ir įsitikinsim ar tu jam rūpi.
-Eik padaryk arbatos, išminčiau.-nusijuokiau ir pastūmiau jį link virtuvės.
-Kokios?
-Ateinu.-šuktelėjau ir nušuoliavau į virtuvę.
-Vaisinės?
-Ne, avietinės.-ištraukiau pakelius ir puodelius.
Mano kojos užkliuvo už stalo krašto ir tėškiausi su visai puodeliais ant žemės sudaužydama juos ir susipjaustydama. Niall bandė mane gaudyti, bet jau buvo per vėlu ir jis krito kartu ant manęs.

***