-Ar kas nors nori nupirkti man picos? Esu alkana, - paklausia Patricija, bet žiūri į Luka, grasindama, kad jis sutiktu.
-Nežiūrėk į mane, Mažutė. -Lukas atsako nerūpestingai.
-Ne veltui turi kojas. - Jis
ir toliau kramto savo tobulai suvožta sumuštinį. jautienos mėsainis.
-Tfu, pabandyk nors kartą būti romantiškas. -Patricija stumteli jį.
-Aš jau trejus metus esu romantiškas, bent jau galiu padaryti pertrauką,
- Lukas neigiamai purtosi.
-Jūs pažįstami trejus metus? -Paklausiu, atsikasdama savo gabalėlį picos.
-Taip. -Pora atsako vienu metu.
Netrukus visa grupė susirenka prie stalo. Katerina ir Renaldas atsisėda vienas šalia kito, o Joris atsisėda šalia manęs iš dešinės.
-Ar galiu atsikasti? -Pažįstamas balsas šnabžda man į ausis. Man per odą perbėga šiurpuliukai. Zayn atsisėda kairėje pusėje nuo manęs, išsitiesęs ant kėdės, kad visu kūnu žiūrėtų į mane. Jo akys nepaleidžia mano žvilgsnio, todėl manasis pasiklysta jo žvilgsnyje. Jo akys užburia, traukia tave vis arčiau ir arčiau, kol niekaip negali ištrūkti iš jo gniaužtų.
Manau, kad įsimyliu labiau. Sunku.
-Negi negali gauti savo? - nusuku akis, bandydama išsilaisvinti nuo jo hipnotizuojančių akių. Sukramtau picą ir pagaunu jį žvelgiantį,
-Skanu? - Išgirstu, vis dar nepaleisdama picos iš burnos.
-Ar galiu atsikasti?
-Gerai. Kask.
Zayn priartino savo veidą vis arčiau ir arčiau, kol mūsų lūpas skyrė vos keli centimetrai. Jis atsikando gabalėlį, bet lūpas laikė ten pat. Nė vienas iš mūsų neatsitraukia vienas nuo kito. Tiesiog nejudame, žiūrėdami vienas kitam giliai į akis.
-Atrodo, kad nevekšla virto...
-Ko nori, Nikole? -Patricija prabyla, neleisdama baisiai šaižiam balsui užbaigti sakinio.Pasisuku galvą ir pamatau bičių karalienę, kuri mus pagerbia savo buvimu. Net nepastebiu, kaip Zayn pabaigia picą.
-Nikole, - pasakau sarkastiškai čirškiu balsu. -Kokia maloni staigmena!
-Klausyk manęs, kalė, liaukis kabinusi mano vaikina, gerai? Kitaip gailėsiesi.
įžūlūs judesiai tikrai pervertinami. Netgi nuobodu. Ši mergina nusimaivo.
-Nikole, aš nesu tavo... -Zayn staiga
atsistoja, bet aš jį pertraukiu, prikišdama rodomąjį pirštą prie jo švelnių, rausvų lūpų.Norėčiau pajusti jų švelnumą savo...
Atsipeikėk!Atsistoju ir pažvelgiu Nikoliai į akis. Dėl jos trijų colių kulniukų ji maždaug dviem centimetrais aukštesnė už mane.
-Paaiškinsiu tau aiškiai. Zayn nėra tavo
Vaikinas. Jis - mano, - velniškai šyptelėjau.
-Taigi tu atsitrauki, - sakydama "tu" stukteliu jai į petį. Iš kur pasaulyje radau drąsos tai pasakyti?
-O, ar taip? Ji apsimeta nustebusi.
-Jei jis tavo, kodėl jis nusprendė miegoti su manimi?
Iki šiol mes patraukėme visų kavinės lankytojų žvilgsnius. Net mano draugų akys nusuktos prie mūsų sukeltos scenos, net nepratarė nė žodžio gynybai.
Juokingiausia, kad man rimtai nerūpi.
-O, ar taip? -Aš imituoju jos skardų balsą.
-Žinau, kad tai melas, Nikole. Bet nesijaudink, suprantu, kad tu tiesiog buvai beviltiška, kad turėjai nusileisti taip žemai, jog sugalvojai tokį nevykusį gandą. Seni įpročiai sunkiai miršta, - vaidinu. nuobodu.
-Tu kalė, - ji ištiesia ranką, norėdama man smogti. Aš tuoj pat sugaunu jos ranką savąja.
-Klaidingas žingsnis, bimbo. -Atstumiu ją nuo savęs.Žmonės pradeda šaukti:
-Kova! Kova! Kova!
-Šalin rankas nuo mano merginos, Mija!
-Nojus surėkia Nikoliai už nugaros. Huh, manau, kad plaukuotas monstras neturi
drąsos kovoti.
-Ką tu pasakei? - Jis suurzgia. Jei jis būtų animacinis filmuko veikėjas, lažinuosi, kad neegzistuojančios smegenys jo galvoje būtų sudegusios ir iš ausų būtų ėmęs veržtis dūmai.
-Ar aš tai pasakiau garsiai? - Paklausiu.
-Taip!
-Oi.
-Ar plaukuota pabaisa išėjo? -sumurmėjau sau, tikėdamasi, kad Nikoles veido jau nesimato.
-Ne. -Zayn sušnabžda šalia manęs ir švelniai nusijuokia.
-Štai ir viskas. Aš tave įspėjau. - Nojus bando man smokti kumščiu, bet Zayn jį sugauna ir smogia atgal. Nojus suklumpa atgal, ranka užsidengdamas dabar jau sumuštą žandikaulį.
-Niekada neliesk mano merginos. - Zayn pavojingai jį įspėja. Jei būčiau Nojus, o džiaugiuosi, kad nesu, pasinaudočiau užuomina ir išeičiau.
-Eime. -Zayn griebia mane už riešo ir tempia iš kavinės.
-Ką norėtumėte užsisakyti? -Paklausia graži padavėja. Jos šviesios garbanos krenta be paliovos šalia pečių. Jos žalios akys patraukia mano dėmesį, jos karštai spindi, praskaidrindamos bet kokią tamsos užuominą. Atrodo, kad jai apie dvidešimt metų. Jos vardo etiketėje parašyta: Nensė.Po vido įvykio
Zayn nuvedė mus į "Ella's Cafe". I
nesivarginau ginčytis dėl mokyklos praleidimo, nes man tikrai reikėjo pertraukos.
-Norėčiau karšto šokolado su plakta grietinėle. - Aš jai nusišypsau, o ji atsako
atgal su spinduliuojančia šypsena.
-Ir aš noriu latte su ledais. -Zayn maloniai pasako.
-Gerai. Jūsų gėrimai tuoj bus. -Nensė nusišypso paskutinį kartą ir, pasisukusi ant kulno, eina ruošti mūsų užsakymų.
Aplink mus kaip ugnis įsivyrauja tiršta nejauki tyla. Ji beveik apčiuopiama.
-Apie ankstesnį...
-Taigi apie...Zayn ir aš pasakome tuo pačiu metu.
-Tu pirmas, pasakau.Prieš sakydamas:
-Dėl to, kas nutiko kavinėje, nesitikėjau, kad taip pasipriešinsi Nikoliai.
-Na, kažkas turėjo pastatyti Barbę į jos vietą, nes Kenas nesugebėjo atlikti savo darbo. Šiek tiek nusišypsau, priversdama jį taip pat nusišypsoti.
-Bet kodėl melavai, kad esu tavo vaikinas?
-Man užgniaužė kvapą.
Kodėl taip pasakiau? Mano tikslas buvo suerzinti Nikole ir jos draugus.
žodžiai tiesiog išsprūdo iš mano lūpų. Nenuostabu, kad burna gali mane taip išduoti. Zayn man patinka, bet nerimauju, kad jis gali neatsakyti į mano jausmus. Nekenčiu, kai mane skaudina tokios prieštaringos mintys; priežastis, dėl kurios bijau įsimylėti, turėti viena žmogų, nuo kurio galėčiau priklausyti ir kuriuo galėčiau pasitikėti. Nesu tam pasiruošusi. Gal aš bijau, o gal saugau save. Aš nežinau.
-Aš tik bandžiau supykdyti Nikole. -Gūžteliu pečiais, žiūrėdamas į neįdomų stalą.
-Taigi tu nori, kad būčiau tavo? - Jis šypsosi, bet jaučiau lengvai nervinga energiją.spinduliuojančia nuo jo.
-Ne. -Papurtau galvą.
Melas.Dėl mano atsakymo jis susiraukia, bet greitai tai užmaskuoja šypsodamasis.
-Na, gerai, - gūžteli pečiais.
-Tavo praradimas. Nežinai, kiek merginų būtų laimingos, jei galėtų mane turėti.
-Tik nereikia , - nusišypsau.
-Geriau turėti bet ką kitą, tik ne tave. Melas.
-Kas tau labiau patiktų? Joris? -Jis atrodo gana įsiutęs.
-Joris? Kodėl tu man-.. -Kažkieno balsas mane nutraukia:
-Štai jūsų gėrimai. -Nensė padeda gėrimus ant stalo ir paklausia, ar norėtume dar ko nors, bet mes mandagiai atsisakome. Tada ji išeina.
-Tu vis dar neatsakei, - pabando Zayn.
-Neturiu tam laiko. -atsigeriu karšto šokolado gėrimo, bet, deja, negaliu juo taip mėgautis, nes kažkas turėjo pradėti elgtis kaip kvailys.
-Tau patinka Joris, ar ne? Nes žinau, kad tu jam patinki. - Jo nuotaika subjuro.
-Zayn, iš kur tu visa tai ištraukei? -Mano pyktis kyla kaip burbuluojantis puodas. Stipriau suėmiau stiklinę.
-Neneigk, Mija! -Jis trenkia delnu į stalą, atkreipdamas žmonių dėmesį į
mūs.
-Atsiprašau, - sušnabžda jis.
-Ne, Zayn. Tu esi kvailys, - staigiai atsistoju ir išeinu iš kavinės. Už savęs girdžiu Zayn žingsnius, bet toliau einu link jo automobilio.Galiu ant jo pykti, bet neturiu jėgų.
-Raktai. -Stovėdama prie vairuotojo durelių, nejučiomis atsidusau.
Atsidusęs jis meta raktus, o aš juos pagaunu. Atidarau dureles ir įsitaisau ant odinės sėdynės. Po kelių sekundžių į automobilį įlipa Zayn. Įkišu raktelius į užvedimo spynelę ir automobilis užsikuria.