Why me?//NH

Chapter 1

*Gabbie pov*

-Gabbie!!!- sušuko ir užšoko ant manęs Sophia.- Kelkis bitch!! Šiandien varom į miestą.

-Gerai, gerai keliuosi, dabar gali nulipti nuo manęs.- piktai burbtelėjau.

Sophi pasitraukus nuėjau apsirengti. Iš spintos išsitraukiau juodas kelnes, baltą "Adidas" palaidinę ir pilką užsegamą megztuką. Pasidariau makijažą, išsitiesinau plaukus.

Kai mano globėjai mirė, mano globą perimė Sophi tėvai. Mes su ja nuo penktos klasės buvome geriausiomis draugėmis. Tikriausiai jei ne ji, dabar lindėčiau vaikų namuose...

<>
*Gabbie pov*

Įėjome į kavinę, atsisėdome. Kadangi apetito visai neturėjau, tai užsisakiau kavos. Sophi salotų. Kol laukėme užsakymų išgirdome triukšmą sklindantį iš lauko.

-Sophi šiandien gi vyksta futbolo varžybos! Gal galėtume nueiti?- džiaugsmingai tariau.- Taigi žinai kaip aš dievinu futbolą!

-Manau šiek tiek pabuvus nieko blogo neatsitiks.- abejodama pasakė Sophi ir tada padavėja atnešė mūsų užsakymus.

<>

Nusipirkusios bilietus nuėjome ir atsisėdome į savo vietas. Varžybos jau buvo prasidėjusios. Šalia mūsų sėdėjo kelios merginos, mūsų amžiaus ir stebėjo vieną vienintelį vaikiną aikštelėje.
Merginos galiausiai nutraukusios žvilgsnius nuo vaikino pažiūrėjo į mus su Sophi ir tarė:
-Argi jis ne karštas? Ai atleiskite manau pirmiau reiktų prisistatyti. Aš Mia, čia mano draugė Lue.- kalbėjo mergina neatitraukdama žvilgsnio nuo mūsų.

-Malonu, aš Gabbie, čia Sophia.- Sutrikusi tariau.- O dėl vaikino, tai jis jums patinka?- paklausiau.

-Manau visoms jis patinka! Jis karščiausias vaikinas mieste!- tarė Lue.- Tiems su kuriais jis bendrauja labai pasisekė. Jam neįdomios tokios kaip mes.- liūdnai dabaigė savo mintį Lue.

Ties tuo mūsų pokalbis ir baigėsi. Visos stebėjome varžybas. Bandžiau įžiūrėti to vaikino išvaizdą, bet iš taip toli tai buvo beveik neįmanoma.

<>

Varžybos katik pasibaigė. Laimėjo to vaikino komanda. Jie tikrai gerai žaidė.
-Gal kada susitikime mieste?- netikėtai pasiūlė Mia su Lue man su Sophi.
-Žinoma, susirašysim!- apsikeitusios numeriais išsiskyrėme.

Nusprendėme su Sophi dar šiek tiek pasėdėti ir palaukti kol visi išeis. Kai jau nieko nebebuvo ir išeidinėjome iš stadiono aš atsitrenkiau į kažką kieto. Tai buvo...

Taigiii žmonės, dalis trumpa, bet nenoriu visai nusivažiuoti, tai manau užteks pokolkas. Labai laukiu jūsų nuomonių. Tik nuo jūsų priklausys ar tęsiu istoriją.