Labas,
Nusprendžiau tau rašyti po ilgo svarstymo, truputį jaudinuosi, nors žinau, kad šių laiškų tu niekados negausi. Tai kvaila, bet man patinka prisimint dalykus kuriuos patyrėm kartu. Tu pameni?
Viskas prasidėjo kai mes susitikom darželyje, buvai vienas iš tų berniukų kurie buvo ramūs. Mūsų mamos laikui bėgant susibendravo ir tavoji mus dažnai vesdavo į darželį. Kaip ir mamos taip ir mes susidraugavom. Mes buvom lyg brolis ir sesuo. Gindavom vienas kitą, tiesiog neturėjom gėdos jausmo. Kai keliaudavom tu visada laikydavai mano rankytę savojoje. Ateidavai pas mane kiekvieną šeštadienio vakarą, žiūrėdavom animacinius filmukus, valgydavom guminukus ir juokdavomės.
Prieš išeidamas pabučiuodavai man skruostą, o mamos juokaudavo, kad elgiamės kaip suaugę.
Mes buvom vaikai. Vaikai kurie nesuprato kas yra kas.
Parašyk man.
Jau nebemylima Liepa
2007. gegužės 03
YOU ARE READING
P A R A Š Y K M A N
Short StoryAtrodo, taip ilgai to laukiau jog tai buvo perilgai. Aš nebejaučiau tau to ką jaučiau anksčiau. Parašyk man. -Liepa #42 short story
