Islamas

1.

-Niekur tu rytoj nevažiuoji
-Vat ir važiuoju. Ne tu viena mane darei, ne tu viena mane ir išleisi
-Tai kraustykis ir gyvenk tu su savo tuo tėvu, niekam tu čia iš tiesų ir nereikalinga! Ko lauki? Nagi, kraukis daiktus ir važiuok

Išėjusi iš kambario mama išėjo parduotuvėn cigarečių, palikdama mane viena verkti. Jai aš niekuomet tikriausiai ir nerūpėjau. Už viską svarbiau jai buvo cigaretės ir alkoholis.

Pasiėmusi žirkles palikau dar dvi ryškias, kraujuojančias linijas and savo rankos. Kam rūpi? Ji sakė, kad jei išsikraustysiu pas tėva-nusižudys, tai kodėl gi negaliu padaryti pirmojo žingsnio? Juk vistiek kaip ji pati sakė aš čia niekam nereikalinga...

Susidėjusi visas rytojui reikalingas knygas į kuprinę atsisėdau ir žiūrėjau i vieną tašką. Tiesiog nežinojau ką daryti, grįžus ji vėl prie manęs prisikabins, vėl įskaudins ir paliks vieną kambaryje.

Pasiėmusi telefoną atsisėdau ant savo lovos, įsijungiau žaidimą ir laukiau. Laukiau kažko, kas sugeba mane pralinksminti. Taip, tai Yash. Jis ne lietuvis. Yash gimė ir gyvena šveicarijoje. Jam 14 ir jis mano bendraamžis, tad galiu jam viską pasakoti, jis visuomet stengiasi mane suprasti.

Susipažinome neįprastai-žaidime. Atrodo patikimas ir fainas vaikinas, tačiau bendraujame tik kelias savaites, didžiausia problema, kad jis man pradeda patikti ir ne kaip draugas...

Prie clan chat pasirodė ženkliukas. Kažkas parašė ir tikriausiai tai Yash

Y: Labas, Kristina
K (aš)": Sveikas
Y: kur buvai visą dieną? Aš tavęs jau ir ilgėtis pradėjau...
K: Šeima. Mokykla.
Y: ar tau viskas gerai? Prisiek, kad nesipjaustei. Juk sakiau viską ką jauti tu, jausiu ir aš

Taip, kiekvieną kartą kai susižeisdavau, jis pasidarydavo tą patį. Nesveikas

K: ne, man viskas gerai
Y: tu man kaip jaunesnioji sesuo, o aš tavo vyresnėlis brolis, tu man gali pasakotis viską
K: juk sakau, kad man viskas gerai, palik mane ramybėje

Staiga ekrane pasirodė pranešimas, kad žaidimas trumpam uždaromas nesklandumų peržiūros ir sutvarkymo pertraukai

K: susirašysime snapchat
Y: gerai mažyle
K: negerai seni

Įsijungusi snapchat ir laukdama kol jis parašys, pavydžiai žiūrinėjau žmonių story... Visi kur nors keliauja, visur meilė ir poros and here we go, aš sėdžiu visą dieną telefone... Norėtųsi ir man kur nors išvykti, kuo toliau. Norėtųsi, kad kas nors apkabintų ir pasakytų kokia aš jam svarbi.

Lygiai taspats ir mokykloje... Neesu viena iš atstumtųjų, tačiau taip visuomet jaučiausi, jaučiuosi ir turbūt dar ilgai jausiuosi. Esu septintokė. 7d... "populiarieji" iš 7a visuomet išsipisinėja (ATSIPRAŠAU UŽ TAI, BET JIE UŽPISO NEGYVAI). Negana to, kad eidami prie spintelių, 80% iš visų ėjimų pamatę mane pastums ar bent pavadins shliuxa. NU AČIŪ LABAI. Koks skirtumas jei kam nors pasakysiu? Niekam nerūpiu aš, nerūpės ir mano problemos... Gavusi žinutę nuo Yash nuskubėjau patikrinti ir tuo pačiu metu išgirdau mamą grįžtant. Iškarto užsimečiau megztinį, kad nepamatytų rankos ir žirklių žymių ant jos.

-Padėk telefoną ir eik miegot
-Tuoj
-Valgei?
-Ne
-Eini valgyt
-Tuoj
-Eini valgyt, nes telefonas skris į sieną. Atsibodai jau neklausydama. Kiekvieną kartą grįžusi po tėvo įsijauti į laisvę. Suaugsi- daryk ką nori, o dabar tu nepilnametė. Perauklėsiu aš tave dar.

Ji išėjo. Kartais man atrodo, kad aš jai kaip pramoga kažkokia. Ateini, pasakai ką nori ir palieki sėdėt nežinioj.

Y: Aš tau turiu pasakyti kai ką svarbaus...
K: ne dabar, aš turiu eiti
Y: bet juk tu kątik atėjai??
K: žinau, tačiau tu to mano mamai nepaaiškinsi
Y: parašyk man vėliau mažyle
K:okyte

Taip, jis visuomet vadina mane mažyle mergyte ir tik todėl, kad aš už jį keliais mėn jaunesnė.

Nuėjau į virtuvę ir vėl pamačiusi girtą krikštatėvį praradau apetitą. Mano senelė jau gana sena, jai reikia ramybės, tačiau jos numylėtinis sūnelis tą ramybę tik drumsčia.

Jis įėjo į virtuvę, būtent tuomet kai sugalvojau pasidaryti arbatos.

-Anksčiau negalėjai pavalgyt? Kai aš ateinu ir tau prispiria
-Bet juk aš atėjau pirma
-Koks man skirtumas. Dink iš čia, ne tau ryte į darbą, pavalgysi vėliau.

Nusprendusi nevalgyti iš viso, nusipraususi atsiguliau lovon.

Išgirdau katino kniaukimą kitapus kambario durų ir iškart pralinksmėjau. Šis mažas kniaukiantis padaras vienintelis geras dalykas šiuose velnio apsėstuose namuose. Įsileidau Džerį (katiną) kambaryn, užsidėjau ausines, įsijungiau dainą ir apsikabinusi katiną atsiguliau lovon. Gulėjau ir žiūrėjau į lubas. Mąsčiau. Mąsčiau ir ieškojau priežasties gyventi, deja tokios nebuvo. Nejučia mano skruostu nuriedėjo viena ašara. Prisiminiau tėvų skirybas. Nuriedėjo antroji ašara. Prisiminiau laikus kai su simpatija buvome geriausi draugai. Deja susipykome. Greit vasara, nedaug beliko kentėt...

Yooooooo
Nžn apie pradžią. Ir idėja galbūt jums atrodo visdar neatskleista, tačiau tolimesnėse dalyse sužinosite kas gi vyksta toje mokykloje, kas Kristinos simpatija ir kodėl gi čia visdar nieko neparašiau apie Islamą ;)

Juk mokykloje esame mokomi pagr. Teksto minties ieškoti pabaigoje <3