Netikėtas išvykimas

#1

     Viskas prasidėjo vidurdienį, kai mama mane pakvietė pietų. Nusileidusi į pirmą aukštą pirmiausia pastebėjau prie durų  stovinčius lagaminus. Pirmiausias klausimas šovęs man į galvą buvo: Ar mes važiuojame atostogų vidury mokslo metų?  Nubėgusi į virtuvę buvau paskutinė atėjusi pietų. Mama įdėjusi man į lėkštę samtį makaronų su kukuliais liepė sėsti ir kuo greičiau suvalgyti.

-Katerina, jei pastebėjai mes išvykstame, būk gera, kai pavalgysi susikrauk į lagaminą daiktus, kurių tau prireiks išvažiavus. Po valandos išvykstame į oro uostą,-ramiu balsu pasakė mama.

Aš suvalgiusi makaronus pašokau nuo stalo ir išbėgau į savo kambarį krautis daiktų. Neįsivaizdavau, kiek dienų mes būsime išvykę, tai susikroviau beveik visą spintą rūbų .Mama pašaukė mane iš apačios ir liepė nepalikti kompiuterio. Po poros minučių aš jau buvau apačioje su perpildytu lagaminu, dvejomis kuprinėmis ir vienu rankinuku. Tą akimirką mano galvoje sukosi labai daug klausimų: kur mes keliaujame? Ar važiuojame pas tėtį? Gal skrendame į saulėtąją Ispaniją? Bet nežinojau nė vieno atsakymo į šiuos klausimus.

p.s. laukite tęsinio