Pramerkiau akis. Buvo tamsu.
Pasimuisčiau lovoje ir apsižvalgiau. Niekas nepasikeitė. Tas pats kaip ir visada.
Atsistojau ir priėjau prie šviesos jungiklio. Įjungiau šviesą ir iškarto užmerkiau akis nes akys nepriprato prie šviesos. Nuo stalo pasiėmiau savo paprasta telefoną ir pažiūrėjau į gautas žinutės.
Tėtis: "Labanaktis, princese susitiksim diena💋"
Tėtis: "turiu tobula naujieną!!!"
Tėtis: "Pasiliksiu darbe nes turiu daug darbo. Atsiprašau labai...😐"
Mano tėtis yra darbaholikas. Jis mokyklos direktorius- turi labai daug pareigų. Nemačiau jo keletą dienų. Jis vis dirba ir dirba, bet jis mūsų pinigų šaltinis. Jis mumis su mama išlaiko už tai aš jam dėkinga ir labai.
Su tėčiu vaikystėje praleidau daug laiko. Su juo buvo linksma, kol nepradėjo dirbti mokykloje... Mes žaisdavom, piešdavom, dainuodavom ir darydavome išdaigas mamai. Jis buvo mano didziausias herojus... Dabar viskas pasikeitė... Jis pradėjo daugiau dirbti, aš mokytis. Mes atitolom, bet gyvenimas yra gyvenimas... Jis nenuspėjamas..
-Idena junk šviesą lauk! Eik miegoti!! - Mama iš gretimo kambario šaukė ant manęs.
-Gerai....
Išjungiau šviesa ir nupedinau į savo lovą ir atsiguliau.
Galvojau apie vaikystę, galvojau apie savo ateitį kažkur kitur ir su kažkuo kitu nei mama ar tėtis..
*****Trumpa bet daugiau pasakanti apie Idena ir jos gyvenimą***
