~~~STEPBROTHER~~~

3 dalis

Kai jis tai pasakė dar labiau pasimečiau ir nebežinojau ką daryti todėl nusukau galvą ir pradėjau galvoti ką reikės pasakyti jam poto, kai pasakiau tokią nesamonę, bet staiga išgirdau jo balsą:

-Viskas gerai. Aš tik erzinu tave.

Aš nieko neatsakiau tik atsukau galvą ir žiūrėjau filmą.

Kai pasibaigė filmas jau buvo vakaras. Jau norėjau išeiti iš Arono kambario, bet staiga pajutau jo šaltą ranką ant mano riešo ir jis pratarė:

-Gal nori eiti į lauką kol dar ne visai tamsu.

-Gerai,-atsakiau.

Po kelių minučių jau stovėjome lauke. Vienas priešais kitą per saulėlydį. Turbūt nieko romantiškesnio negalėjo būti. Ta akimirka buvo tiesiog nuostabi, kaip ir pats Aronas.

Po kelių tylos minučių išgirdau Arono balsą:

-Nešalta?

-Na tik truputį,-atsakiau.

Jis priėjo, apkabino mane ir pratarė:

-Galbūt taip bus šilčiau.

Atsisukau ir mūsų žvilgsniai susidūrė. Jis paleido mane ir pasilenkęs prie manes taip arti, kad girdėjau net jo širdies plakimą pabučiavo mane.

Tai buvo nuostabiausia mano akimirka. Dar niekada neesu bučiavusis su vaikinu. Staiga per mano kūną pradėjo bėgioti šiurpuliukai ir tada atsakiau į jo bučinį.

Po kelių akikirkų atsitokėjau ir supratau jog, tai buvo pati didžiausia mano gyvenimo klaida. Juk jis mano įbrolis! Nieko nelaukdama atstūmiau jį ir įbėgusi į namus greitai užsirakinau kambario duris ir kritusi į lovą pradėjau verkti kaip kokia mažytė mergaitė.

Net nesupratau kodėl verkiu. Gal dėl to, kad nenorėjau jo atstumti? Bet galbūt todėl, kad pasielgiau labai blogai? Staiga išgirdau tuksenimą į duris ir Arono balsą:

-Ei, klausyk. Žinau jog, tai buvo klaida...

Pertraukiau jį ir pratariau:

-Tiesiog pamirškime visą šitą įvykį gerai? Prašau...

-Na gerai...Kaip nori.

Greitai persirengiau savo naktinius su poniais ir kritau į lovą.

***
Rytas
***

Prabudau nuo ryškių saulės spindulių. Pažvelgiau į laikrodį, kuris rodė jau 10:30. Išlipusi iš lovos persirengiau ir kelis kart perbraukusi šepečiu per mano juodus plaukus, bei paklojus lovą nulipau į apačią pusryčių.

Po kelių akimirkų išgirdau, kaip Aronas nubėga nuo laiptu ir atlėkęs pas mane pasakė:

-Klausyk aš turiu išvažiuoti. Gerai?

-Kur?-paklausiau.

-O koks tau skirtumas. Iki,-pasakęs išbėgo pro duris.

Jis atrodė kitaip, nei visada. Jis atrodė taip, kaip pačią pirmą dieną po mūsų susitikimo. Piktas, irzlus, viską slepiantis savyje. Toks Aronas man nepatiko, bet ką aš galėjau padaryti? Ėmiau svarstyti ar, tai ne mano kaltė?

Na ką štai ir 3-ioji dalis. Na kaip ar patiko? Stengsiuos dalis kelti kiekvieną dieną. Dėkuj, kad po truputį skaitote mano istoriją. Iki susitikimo :**

#VOTE# Myliu :***