Ironiška jaunimo istorija.
Du paugliai susitinka, įsimyli... Jie abu turi purviną praeitį ir abiejų rankos suteptos krauju. Gal pabandyti viską iš naujo? Gal daryti viską kiek kitaip? Bus sunku, tikrai.. Bet pabandyti verta, juk šie žmonės taip pa...
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
* SPENCER POZICIJA*
Grįžau namo žiauriai nusikalus, suknista šulė... O dar gaujos susirinkimas... Mano mintis pertrauke durų rakinimas, tikriausiai tėvas.
- Spenc, dukrele, gali nusileist žemyn? Turim pasikalbėti!- šuktelėjo tėtis.
- Ateinu, ateinu... - atsidusau, jis mane žiauriai užknisa.
- Turiu tau pranešti, kad kitą savaitę tu važiuoji į stovyklą. - tarė jis.
- Tėti, kiek kartu sakiau, kad į jokes vaikų "pataisymo" stovyklas aš nevažiuosiu!-supykus sušukau. Nu bet rimtai, jis manęs visai nepažįsta.
- Spencer Lukke clark, nekeli balso. Viskas jau sutvarkyta, penktadienį išvažiuoji!-šauke jis taip pat.
- Eik velniop!-sušukau, ir nubėgau į savo kambarį užtrenkdama duris.
Ką jis sau galvoja... Parašiau Don, ( mano draugui iš gaujos ) kad šiandien nebūsiu gaujos susirinkime. Pasiėmiau pistoletą, ( juk nežinai kas gali atsitikti ) ir išlėkiau pro duris. Ėjau kažkur, tik, kad kuo toliau nuo to velnio nešto tėvo. Tik staiga mano koja pakrypo - aš išsitėškiau, o iš mano dešinės kišenės pasigirdo šūvis. Blemba, o jei kas nors išgirdo. Nu aš ir debilė kaip gi neišgirs... Tvojau sau per žandą ir padariau *facepalm*. Tik staiga... Iš kaires puses pamačiau du šešėlius einančius link manęs, o jų rankose ginklus. Pajaučiau skausmą kairėje kojoje - mane pašovė kažkokie piderastai! Bandžiau pabėgti nuo tu žmonių, tačiau sušikta koja neleido pajudėti. Skausmas persmelkė visą kūną. Išgirdau žingsnius jau už nugaros. Akyse aptemo...
