Tillie

1 skyrius | Kas geriausia šeimai

  Any man who can drive safely while kissing a pretty girl is simply not giving the kiss the attention it deserves. - Albert Einstein

○○○

2016 – 10 – 10 Tillie

 Tiesiog neįmanoma užmerkti akių, vis į galvą plūsta mintys apie tai ką ji galėjo pasakyti ar padaryti kitaip. Savo tėvui visuomet jautė neaiškius šaltus jausmus, negalėjo jo nekęsti dėl visų tų mielų prisiminimų likusių iš seniau, tačiau faktas tas, kad dabar buvo sunku ištverti jo valdingumą.

Vartydamasi lovoje Tillie prisiminė visai neseniai girdėtą dainą per radiją ir pradėjo niūniuoti. Niekuomet niekas nedainuodavo lopšinių prieš miegą, tad pati to nesuvogdama ji pati save užmigdydavo niūniavimu.

Galiausiai paryčiais užmigusi atsibudo tik nuo kažkokių trenksmų iš gretimo kambario. Vangiai pasitrynė akis ir apsižvalgė aplinkui tartum norėdama įsitikinti, kad viskas vis dar taip pat ir niekas nepasikeitė po vakar vakaro. Žadintuvas ant staliuko šalimais sakė, kad šį sykį atsikėlė vėliau nei įprasta. Tingiai išlipusi iš lovos ji pažvelgė į veidrodį išvysdama ten merginą su senų ašarų vingiais išmarginusiais veidą.

Garsai nutilo, tad tikriausiai tai tik tėvas išėjo į darbą išsivesdamas ir motiną. Kaip toks baisus žmogus galėjo taip įprastai išeiti į darbą lyg niekur nieko? Nusipraususi ir susisukusi tamsius plaukus į kuoduką mergina nuslinko į virtuvę. Be įprastų ryto ženklų, kaip - pustuštis tėvo kavos puodelis, naujas laikraštis ir pusiau atkąstas skrebutis, nesitikėjo rasti nieko daugiau, bet visgi ant virtuvinio stalo dengto galėta klijuote gulėjo dokumentai. Skrandyje kažkas susitraukė. Gaila, bet puikiai žinojo kas tai per popieriai. Galvą susuko nežmoniškas pyktis, kad tėvas juos paruošė žymiai anksčiau nei turėjo pokalbį su mergina apie tai. Iš anksto žinojo, kad atsisakyti ji nesugebėtų.

Šalia jų buvo padėtas tušinukas ir priklijuotas lapelis:

Prisimink kas geriausia šeimai.

Mergina į rankas paėmė tušinuką. Daug kalbų, minčių ir pasipiktinimų išsiliejo vakar, dabar liko tik sunki idėja apie tai. Faktas. Tillie perbraukė per apatinę lūpą su pirštu. Mergina žinojo, kad tokiu būdu ji galės padėti mamai reikiamu momentu ir tai buvo viskas ko ji kada nors būtų norėjusi – padėti. Kiek nedrąsia, drebančia ranka Tillie pasirašė ant dokumentų skelbiančių apie būsimą santuoką.

Mergina meile niekuomet netikėjo. Tai gal per baisiai pasakyta, tiesiog žinojo, kad nėra prasmės susitikinėti su kažkuo iki to laiko, kai esi pilnametė, juk visgi nėra beveik jokio šanso, kad meilė tęsis amžinai. O kam reikia vargintis su širdžių daužymais? Tillie buvo vienišė savo pasirinkimu, tai sakydavo sau ir kitiems, nors išties šis sakinys skambėdavo kiek apgailėtinai.

Pažvelgusi į laikrodį kabantį ant sienos mergina pastebėjo, kad vėluoja į autobusą. Nemaloniai atsiduso, bet tai bus ne pirmas kartais kai tenka vėluoti į mokyklą. Užrakinus duris patraukė pėsčiomis niūriais ir drėgnais rudens takais, nejučia niūniuodama tą pačią nakties dainą.

○○○

Įėjus į maloniai šiltą patalpą nuo galvos nusitraukė kepurę. Jau buvo įsipusėjusi antra pamoka, tad koridoriuose viešpatavo tyla, tik iš gretimų kabinetų galėjai girdėti mokytojų linksniuojamus sakinius.

- Khem.- pasigirdo kažkieno krenkštimas šalimais. Lėtai atsukusi galvą mergina susidūrė akimis su žemo ūgio pusamže moterėle. Pasikabintais ant kaklo akiniais ji pabalnojo mažą riestą nosytę ir kilstelėjusi antakius prabilo,- Labai liūdna vėl tave čia matyti. Vėluojančia,- pridūrė tartum ir taip nebūtų aišku apie ką kalba.