The Magic Of Music

pratarmė

Muzika tai paslaptis, jos reikia ieškoti, atrasti. Į ją reikia įsiklausyti, perprasti. Reikia surasti atsakymus į klausymus, bet pirma reikia ją pajausti.
Muzika tarsi paukštelis - jo nepagausi, bet vistiek reikia bandyti, tarsi vėjo šuoras - negali jo matyti reikia jausti, tarsi krintanti žvaigždė - nuostabi, kerinti, stebuklinga. Nuo amžių pradžios, nuo akmens laikų, nuo pasaulio sukūrimo, muzika - linksmina kai lūdna, guodžia kai baisu, nuramina kai neramu.
Muzika didžiulė paslaptis, kaip dera natos? Kaip išgaunamas gitaros skambesys? Kaip muzika liečia sielą? Kaip atgaivina širdį? Kaip išlaisvina kūną? Kaip pasaulyje pilname blogio, kančios, netekčių ji vistiek sugeba paliesti žmogų, apgaubti savo meilumu, spindesiu, jausmu? Kaip apskritai egzistuoja muzika? Kada ji atsirado? Kas ją suskūrė? Kodėl mum suteikta garbė girdėti?.. Daugybe klausymų - mažai atsakymų.
Jei būčiau dailininkė pieščiau natas jų panašumus ir skirtumus, tarpusavio santaiką. Naudočiau įvairias spalvas. Raudona - aistrą, pieščiau meilės dainas, rožine - meilę, pieščiau serenadas, mėlyna - laisvę, pieščiau dainas apie orą, išsilaisvinimą, žalia - gamtą, pieščiau dainas apie laukus ir slėnius, jūras ir vandenynus, upes ir ežerus, žolę ir gėles, tyra natūralią ir grube dirbtinę gamtą, geltona - tyrumą, pieščiau lopšines, orandžine - laimę, pieščiau linksmas gaivias dainas, vyšnine - liūdesį, pieščiau kančią, pyktį, nusivylimą, ruda - pasivertimą, pieščiau vasaros virtimą žiema, vikšro virtimą drugeliu, ikro virtimą žuvele... juoda - mirtį, pieščiau mirties, gedulo dainas.
Bet aš ne dailininkė, o muzika ne piešinys. Tai nuostabus, nematomas ir neliečiamas, tačiau girdimas ir siela jaučiamas stebūklas. O tau telieka jį surasti.