Supratau jog man galas. Tai paskutinė mano akimirka... Bilui blogai ,vadinasi ir man taip bus...
* viskas buvo taip...*
-Elze, greičiau! Dar pavėluosime!
-Lipu, mam!
Pagaliau... pagaliau važiuojame į privačią mokykla! Jaučiausi lyg aukštuomenės dukra. Nors taip nebuvo ,bet dėl to ,kad mano tėvas mirė visai neseniai, tarptautinėje lėktuvo katastrofoje ir gedėjo net 38 šalys aš ten patekau. Patekau į privačią ir labai brangią mokyklą. Lėktuvu skrido dar apie 80 žmonių ir jam nukritus dėl sprogusios pavarų dėžės visi... mirė... Visa tai įvyko prieš puse metų. Tuomet kai mirė šeimos išlaikytojas, valstybė mums skyrė parama. Aš tuo tarpu buvau katik baigusi 4 klasę. Na ,dabar jau aišku, kad man vos 10 metų. Katastrofa įvyko per mano gimtadienį. Na ir gera dovana, tiesa?! Mane kaip netekusią tėvo pakvietė į privačią mokyklą. Tai buvo mano svajonė, nes ne kiekvienas ten gali mokytis.
Lauke buvo šalta, lijo. Įsėdau į mamos mašiną ir vėl išsitraukusi telefoną pradėjau žaisti. Kelias buvo ilgas todėl maždaug po 20min. man ir telefonas pabodo. Sėdėjau atsirėmusi į dureles ir stebėjau kaip kitoje lango pusėje lentyniauja lietaus lašeliai. Prisiminiau tėtį, jo rudas akis ir plačią šypseną. Ištryškus ašarai mama nė sekundei neprabėgus suriko:
-Neliūdėk! Susirasi naujų draugių ir tavo gyvenimas kaip mat pagražės. Negraužk savęs dėl to ,dėl ko esi nekalta...
-Bet jis nebegryš...
-Nebegryš kaip ir tavo vaikystė. Džiaukis ja, juk ji tam ir skirta. Paliūdėsi kai pasensi.
Ji nusijuokė, o aš taip pat mat ji tikrai turėjo gera humoro jausmą. Žinojau ,kad jai skaudu ne mažiau nei man, bet ji stengėsi to neparodyti. Visai pamiršau! Aš turiu kačiuką vardu Bilas. Jį gavau kaip terapijos vaistą. Na gyvūnai padeda nusiraminti. Aš jį vežuosi su savimi , kad vėl nepulčiau į depresiją dėl tėvo mirties.Man nepadėjo nei beždžionės,nei šunys, nepadėjo net delfinų terapija ar žirgų! Bet štai Bilas, tas mažas pukuotas ir itin mielas kačiukas pakeitė mano gyvenimą. Mano tėčiui taip pat labai patiko įvairūs gyvūnai. Pradedant sliekais baigiant lokiais. O galbūt... pradedant gaidžiais baigiant vilkais? Nežinau, jam patiko visa kas gyva. Ypač gamta. Jo manymu vienintelis žiaurus sutvėrimas-žmogus.
-Mes jau čia,-kiek liūdnokai tarė mama.
-Kas tau?-bandžiau suprasti, bet man tai buvo persunku.
-Na,dabar aš tavęs ištisus 9-erius mėnesius nematysiu! Įsivaizduoju kaip tu sulysi, nežinia kuo jie tave ten šers!
-Mamyt... juk aš ne šuniukas norėsiu valgyt-pasiimsiu. Juk valstybė man kas mėnesį paliks pinigų pragyvenimui, kaip ir kitiems mano likimo vaikams.
-Sveikos panelės!-išgirdau prie lango ir išlipau iš automobilio. Tai buvo direktorė. Kaip tokio tipo ji atrodė gan miela. Senyva moteris šviesiais,trumpais plaukais,su balta palaidine,tamsiai mėlinu sijonu iki kelių ir juodu švarkeliu.
-Laba diena,-kone vienbalsiai tarėme su mama kuri jau stovėjo šalia manęs gal net kiek nustebusi.
-Galbūt dar užeisite į mokyklą?-paklausė mano mamos
-Dėja, turiu skubėti į pokalbį dėl darbo... Saugokite mano stirnaite būsimus 9 mėnesius!-visiškai rimtai atsakė mama.
-Būtinai,- nusijuokė direktorė
Mama piktokai žvilgtelėjo į ją. Jos susižvalgė... tai užtruko visą amžinybę! Galiausiai mama stipriai suspaudė mane savo glėby, pakštelėjo į skruostą ir išvažiavo.
-Na,tai eime stirnaite-nusišypsojo direktorė ir timptelėjusi už rankos nusivedė į mokykla. Visą bagažą pasiėmė kažkoks viriškis ir nežinia kur nusinešė. Direktorė man aprodė mokyklą kuri ištiesu buvo labai didelė ir graži. Pagaliau mano kančios baigėsi ir ji mane nuvedė į kambarį pas kambariokes. Tai buvo 3 iš matymo mielos mergaitės. Ji išėjo...
-Tai koks tavo vardas?
-Kiek tau metų?
-Iš kur atvykai?
-Tu čia norėjai būti ar tave privertė?
-Tu gal nebylė?
Užklupo mane klausimų lavina. Į visus juos žinoma atsakiau. Tai buvo draugystė iš pirmo žvilgsnio. Pokalbis tęsėsi. Viena iš jų buvo Sara. Ilgom,šviesiom tiesiog žvilgančiom garbanom ir žaliomis akimis. Sekanti buvo Kara. Brunetė, šokoladinėmis akimis ir Jasmina. Taip pat Brunetė tik žydromis akimis kurios labiau priminė ledą...
Atsiprašau už klaidas...
Kita dalis jau greitai!
Tai va...
Myliu♥♡♥
Bučiuoju ;*
Visus širdy nešioju ★
H_R
