2 Skyrius

3.1K 146 0
                                    

*Harry Pov*
-Harry Styles?-paklausė ir ne vien aš apšalau, bet ir ji pati.
Žiūrėjau į ją, kaip į vaiduoklį vis dar nepatikėdamas jog tai ji. Mums buvo pranešta jog ji mirė, nes nuo patirto streso persipjovė venas. Tai Kate, žinau tai ji, tik jos plaukai tamsesni ir ji labiau subrendus.
-Am taip aš Harry Styles,-po ilgos pauzės atsakiau.
-Mažuti iš kur ji tave pažįsta?-paklausė Jess ir dabar tai tikrai įkliuvau.
-Am aš girdėjau iš draugės, ji kažkada išmušė jam mašinos langą,-prakalbo Raise.
-Tai tiesa?-pažiūrėjo į mane ir linktelėjau.
Neatitraukiau akių nuo Kate. Kodėl ji pamelavo? O gal ji mane atsimena? Dieve, kai sužinojom jog ji mirė daug kas pasikeitė. Nutruko ryšis su Dean, nes jam ji buvo lyg dukrą. O Zayn...Tiesiog sunku kalbėti apie jį. Vis dėl to praėjo jau pusantru metų.
-Tai važiuojam?-paklausė Jess ir atitraukiau akis nuo Kate.
-Am gerai. Iki pasimatymo K...Tai yra Raise,-šyptelėjau ir kartu su Jess išėjau iš namo.
Nuėjome prie mano motociklo ir man atsisėdus atsisėdo ir ji.
*Kate/Raise Pov*
Jiems išėjus nubėgau į savo kambarį ir įsitraukiau eskizus. Žiūrėjau lapus, kai staiga radau viena piešinį. Žalios akis, rudi garbanoti plaukai. Tai jis, Harry. Nejaugi jis buvo vienas iš jų kurie mane pagrobė?

Gulėjau lovoje galvodama ir deliodama mintis. Esu ji sapnavus ir jis apgynė nuo to vaikino, kuris mane sumušė. Iš jo žvilgsnio galima suprasri jog jis mane pažįsta. Jis buvo pasimetęs matydamas mane, toks vaizdas, kad pamatė vaiduoklį. Turiu ji dar kartą sutikti, gal jis padėtu man sužinoti apie save daugiau?
Pakilau iš lovos ir apsirengiau šilčiau. Atidariau savo kambario langą ir lėtai išlipau. Ėjau tamsiomis gatvėmis dairydamasi. Žinau jog kvaila vaikščioti naktį lauke, kai buvai kažkada pagrobta, bet man mirtinai reikia gryno oro. Ėjau link parko, bet išgirdus,netoliese muziką patraukiau ten. Atsiradau prie kažkokio klubo ir nuėjau tiesiai prie jo.
-Panele čia jums draudžiama,-pasakė apsauginis.
Šūdas palikau pasą.
-Am atsiprašau, bet gal matėt garbanota vaikiną?-paklausiau.
-O kas yra?-pasidomėjo.
-Jis mano kvailys brolis, paliko mane užrakinęs kambaryje ir dabar noriu jam nusukt sprandą,-pamelavau ir jis nusijuokė.
-Tada užeikit, jo chebra antram aukšte,-pasakė ir įleido vidun.
Puikiai sumelavau. Broviausi pro žmones link antro aukšto laiptų ir vos juos pasiekus atsitrenkiau į kažką. Pakėliau akis ir pamačiau Harry.
-Raise ką tu čia veiki?-paklausė aiškiai sutrikęs.
-Nežinau,-truktelėjau pečiais ir jis papurtė galvą.
-Eik namo, čia nesaugu,-paliepė.
-Žmogau neaiškink, mes ne draugai,-suprunkščiau ir pradėjau lipti laiptais.
-Raise nenervink manęs,-suurzgė, bet pakartojau jo žodžios cypenčiu balselių ir toliau lipau laiptais.
Prieš mane buvo raudonos duris ir nieko nelaukus pradėjau eiti link jų.
-Palauk!-sušuko Harry ir priėjęs prie manęs paėmė už rankos,-Tu ten neisi.
-O taip, aš eisiu,-nusijuokiau ir jis atsiduso.
-Jei ką tu mano draugė,-sumurmėjo ir su šypseną linktelėjau.
Jis pradarė duris ir kambaryje pasirodė kokie šeši vaikinai ir kelios merginos.
-Jau manėm, kad nebegrįši,-nusijuojė vienas iš vaikinų ir tada visi pastebėjo mane.
Du vaikinai nesuprate pažiūrėjo į Harry ir vėl į mane. Gerai įsižiūrėjau į juos ir atpažinau viena iš jų. Sapnuose jį vadinau blondinukų.
-Am kas šita grožybė?-paklausė grėsmingai atrodantis vaikinas.
-Ji mano draugė Raise,-pasakė Harry ir kartu su juo atsisėdau ant sofos.
Tie du vaikinai stebėjo mane ir kažką vienas kitam pasakydavo. Jie tikrai iš mano sapnų, duodu ranką kirsti.
-Taigi Raise, kaip susipažinai su Harriu?-paklausė blondinukas.
-Nesakysiu kol nepristatysi,-šyptelėjau.
-Aš Niall, o čia Liam,-parodė į vaikiną sėdujusi šalia.
-Malonu, mane jau pristatė ir su Harriu susipažinom per jo drauge Jess,-nusišypsojau.
Harry kalbėjo su kitais vaikinais, o tos merginos keistai žiūrėjo į mane. Iš išvaizdos galiu pasakyti jog jos manęs nemėgsta ir velniai žino kodėl. Staiga prasidarė duris ir pro jas įėjo mergina.
-Sorry jog veluoju,-sumurmėjo ir jos akis susitiko su manomis.
Ji kelias akimirkas žiūrėjo į mane ir tada nuėjo į kambario gala kur buvo laisvas fotelis. Kambaryje pasidarė tvakų todėl išėjau iš jo ir tiesiu taikimų į lauką. Atsisėdau ant suoliuko ir gyliai kvėpavau. Kažkas negerai. Aš žinau juos, bet nesuprantu, kodėl jie apsimeta, kad manęs nepažįsa? Nors ne tai ne viskas. Toks jausmas jog patyriau kažka baisaus, bet ką? Akyse savaime susikaupė ašaros ir kelios išdavykės pradėjo riedėti skruostu.
-Mažiuk padaryk mane čia vietoj,-išgirdau merginos balsą ir pastebėjau jog vos už penkiasdešimt metru nuo manęs prie mašinos porą ir mergina net nesikuklindama atsiklaupė prieš jį ant kelių.
-Suraskit kambarį!-surikau ir jie greitai atsisuko į mane.
-Tylėk venuole,-suurzgė merginą ir greitai priėjo prie manęs.
-Ta venuolė tuoj tau šikną įspardys,-piktai pasakiau ir prie mūsų priėjo vaikinas.
Jis aiškiai nebuvo patenkintas mane matydamas.
-Eik iš čia Rubby,-paliepė jis jai ir ji linktelėjus nuėjo,-Tai negali būti tiesa,-sumurmėjo žiūrėdamas į mane.
-Nenoriu žinoti apie ką tu čia šneki, bet duosiu patarimą, kita karta, kai sumąstysite dulkintis griname ore, patikrinkite ar aplinkui jėra žmonių,-sumurmėjau ir norėjau nueiti, bet jis jis griebė man už rankos ir pamačiau jo tatuiruotą ranką.
Išssigandus jo veiksmų, bandžiau pasitraukti bet jis man neleido. Tik nepravirk, tik nepravirk.
-Turėtum būti mirus,-pasakė ir dabar žinau kas jis.
Kas čia darosi? Nejaugi per šiandiena visi praeities žmonės grįš?!
-Ne neturėčiau,-sumurmėjau ir bandžiau ištraukti savo ranką iš jo gniaužtu.
-Nekrutėk,-piktai paliepė.
-Aš rėksiu jei manęs nepaleisi,-pagrąsinau ir jis nusijuokė.
Ną ką pats prašeisi. Pradėjau garsiai rėkti ir jis paleido mane. Pasinaudojus tą progą ir greitai pradėjau eiti namų link.
*Harry Pov*
Liam ir Niall stebėjo mane ir lyg klausė kas čia per šūdas. Šūdas ji nelaiku čia visiems pasirodė. Visi išėjo ir likau tik aš Liam ir Niall.
-Gal dabar viska paaiškinsi?-paklausė Liam ir papurčiau galvą.
-Juk mums sakė jog ji mirus, o ji čia ir dar tavo draugė,-apšalęs pasakė Niall.
-Nežinau. Jai turbūt atminties sutrikimas, nes ji tik atspėjo mano pavarde. Žmonės manau jog žiauriai prisidirbom,-atsidusau.
-Prisidirbom? Mes mire. Kai ji viska atsimins kentėsim, kaip kristus per kančias,-sumurmėjo Liam.
Staiga prasidarė duris ir pro jas įėjo mūsų didžiausias košmaras.
-Kas čia per šūdas?!-surėkė.
-Leisk mums paaiškint,-prabilau.
-Kokie dar paaiškinimai?! Grynas paaiškinimas gyva Kate!-šaukė.
-Aš tik pats šiandien sužinojau,-sunervinau.
-Kodėl ji gyva?! Ji turėtu būt mirus!-jis pratruko ir tai nieko gero.
-Zayn nusiramink,-prabilo Niall.

Maniac 2 "Never Let Me Go" (Z.M. Fanfiction)Where stories live. Discover now