Tobulėjame rašydami

2 užduotis

@rasytoju-Lyga

Užduotis - aprašyti pykčio emociją.

✴✴✴

Vos išpuolus į rūmų balkoną liepsnojančius skruostus atgaivino nakties vėsa, o virš galvos kvėpuojantis dangus, tarsi atspindėdamas mano pačios viduje sukilusią audrą, taisėsi juodų ir pilkų debesų apdarą. Lėtu žingsniu prisiartinau prie turėklų ir pirštų pagalvėlėmis paliečiau šaltą marmurą. Kelis kartus lėtai įkvėpiau ir iškvėpiau, jau buvau beveik užčiuopusi tą perregimą siūlą, kuris būtų leidęs užtraukti besiveriančią žaizdą sieloje, bet pasigirdęs batų kaukšėjimas kaip mat sudrumstė akimirką.

- Po galais, Live! - nugriaudėjo moteriškas balsas už nugaros. - Ar tu iš proto išsikraustei? Padarei neapsakomą gėdą šitaip palikdama salę. Ką sau galvoji? Ir...

- Nutilk.

Nors mano lūpos vos krutėjo, o balsas skambėjo kur kas žemesne gaida nei mamos, tačiau jame persismelkusi juoduma ją privertė nutilti. Tvirčiau sukandau žandikaulį, kad nevirpėtų skruostai, nurijau gerkle kylantį aštrų gumulą ir atsigręžiau. Vivjiena stovėjo pasipiktinusi ir tuo pačiu šiek tiek nustebusi.

Vargiai prisiverčiau žvelgti į šią moterį, ypač po vos prieš kelias minutes ištartų žodžių. Prieš visus. Tie nepažįstami žmonės man nė kiek nerūpėjo, manęs nejaudino jų apkalbos, veidmainiška užuojauta ir noras įsiteikti. Bet už viską labiausiai mane skaudino tai, kad mama lengva ranka sugebėjo sumenkinti tai, kas kadaise buvo tyriausia mano gyvenime. Įsiūčio banga sukunkuliavo it tie danguje vienas per kitą besiritantys žaibų skrodžiami debesys. Išgirdus žemą griausmą per kūną nuvilnijo pasitenkinimo banga. Nors aš rėkti negalėjau, bent jau kažkas tai darė už mane.

- Daugiau niekada nedrįsk priminti Kemo, - pasakiau tyliu, tačiau aštriu balsu. - Aš žinau, ką tu padarei.

Prisiminus mylimąjį viduje vėl ėmė pulsuoti gniaužiamas pyktis. Negalėjau sutrupėti. Negalėjau pasileisti bėgti, negalėjau pulti priešais stovinčios moters. Žinojau, kad ne kumščiais ir balsu liejama tulžimi labiausiai ją paveikčiau. Atkeršyčiau. Mūsų žaidimo kitokios taisyklės.

- Esu nepalaužiama... kad ir ką tu darytum, aš visada būsiu keliais žingsniais priekyje, todėl atsargiai, mama... - sukuždėjau vos girdimai nunarindama galvą, kad nepamatytų mano akyse šėlstančios audros. - Nepamiršk, kad esu būsima karalienė.

✴✴✴