Gyvenimo skonis

✖4✖

Aš įsimylėjus.

Dabar keturios valandos ryto. Jau švinta. Man reikia grįžti į miestą. Taxi naktį nevažiuos, viešasis transportas taip pat. Domas pašaukia mane laukan. Pamatau jį sėdintį ant dviračio.

-Šok ,mažule,- nusišypso jis.

Neturėjau kitos išeities. Mama man skambino penkiasdešimt kartų, tėtis ko gero jau seniai kreipėsi į policiją. Su šeima nebendravau jau dvi paras. Užšoku ant dviračio vairo. Važiuojame tamsaus miško apsuptu keliu. Domas garsiai sušaukė:

-Aš myliu Danielą!!!-nuaidėjo per visą mišką.

-Domo ilgas penis!!!-sušaukiu.

Mudu nenustojame juoktis.

Į miestą atvažiuojame po valandos.

-Dar turiu dvi valandas,- tariu.

-Na, bent dvi,- Domas nusišypso.

Jis užriša ant mano akių raištį:

-Eime.

Nieko nesakau ir leidžiuosi vedama.

Domas atriša raištį nuo mano akių ir prieš akis pamatau ežerą, ir Domą su šimtu raudonų rožių rankose.

-Daniela, šios pastarosios dienos su tavimi buvo pačios nuostabiausios mano gyvenime. Aš nebegaliu toliau gyventi be tavęs. Noriu tavęs paklausti, ar sutinki būti mano mergina?

-Taip! Taip! Taip!- puolu jam į glėbį ir stipriai pabučiuoju. Aš tokia laiminga!

✖NAMAI ✖

Šešios valandos ryto. Įžengiu į namus. Visi miega. Tyliai lipu laiptais į savo kambarį. Nusiprausiu po šiltu vandeniu vonioje, apsirengiu pūkine tėčio pižama ir neriu į lovą. Noriu paskęsti kaldroje. Nevalgiau dešimt dienų. Man norisi mirti. Telefonas suvibruoja:

-Kaip tu?-Domas.

-Ateik pas mane. Man tavęs reikia.

Raidės sudvigubėja,lubos sukasi vis greičiau ir greičiau. Staiga mane apgaubia Domas ir stipriai apkabina.

-Man taip šalta,-pralemenu.

Domas pabučiuoja man į kaktą:

-Būsiu tiek, kiek reikės.

✖Laukiu nuomonių. Tęst? ♥ ✖