Princas

#3

Bilas Hetsonas – emigrantų vaikas, jo tėvai mirė per susišaudymą kai jam buvo devyneri. Globos namuose yra dar tik metus. Jis yra geras berniukas, mandagus, dosnus, geraširdis, tačiau nedrąsus. Visada būna šalia tų vaikų kuriuos gerai pažįsta ir kurie jį apgina, kadangi pats to neįstengia. Aš jį visada vadinu Biliu, nes taip skamba maloniau. Esu vienas iš tų jo draugų.

Bilas sėdėjo po medžiu apsuptas keleto berniukų. Jis didžiuodamasis jiems rodė laišką, kurį gavo šiandien. Vokas dar nebuvo atplėštas. Baltas su raudonu antspaudu kuris spindėjo iš tolo. Kas šiais laikais deda antspaudus?

-          Sveikas, Bili, kodėl voko neatplėši? – priėjęs paklausiau.

Pamatęs mane, vaikis net plačiau šypsotis pradėjo, akivaizdžiai manęs laukė.

-          Norėjau, kad tu laišką perskaitytum, - nusišypsojęs tarė. – Tu geriausiai iš mūsų visų skaitai, - pridūrė.

Ne. Aš neskaitau geriausiai, tiesiog jūs nemokate deramai skaityti. Žinoma, to nepasakiau garsiai.

-          Jeigu tik lankytumėte skaitymo pamokas, esu įsitikinęs, kad skaitytumėte geriau už mane, - ištariau ir paėmiau man tiesiamą voką.

Pažvelgiau į voką. Jis buvo storas ir sunkus, gelsvo pergamento popieriaus, adresas parašytas ryškiai žaliu rašalu:

p. B. Hetsonui

Stockvelio našlaičių namai

Vaikų gatvė 4

Skirtas Biliui. Kaip keista, vaikai čia beveik niekada negaudavo laiškų. Turbūt berniukas vis dar turi giminaičių... bet keista ant voko nebuvo pašto ženklo. Apvertęs laišką pamačiau raudoną antspaudą iš arčiau, jame buvo liūtas, erelis, barsukas ir gyvatė, aprietusi H raidę. Buvo panašus į tuos karalių antspaudus kuriuos kažkada mačiau istorijos knygoje.

Nuplėšiau antspaudą jį sugadindamas ir ištraukiau popieriaus lapą. Laiškas buvo parašytas ranka, naudojant rašalą. Reikia pripažinti rašysena buvo labai daili ir graži.

-          HOGVARTSO BURTŲ IR KERĖJIMO MOKYKLA

Direktorius Albas Dumbldoras

(Merlino ordino pirmojo rango didysis magas, vyriausiasis žynys, Tarptautinės burtininkų

sąjungos pirmininkas)

Gerbiamasis p. Hetsonai,

Su malonumu pranešame, kad esate priimtas į Hogvartso burtininkų mokyklą. Pridedame

reikalingų knygų ir priemonių sąrašą.

Mokslo metų pradžia rugsėjo 1 d. Laukiame jūsų pelėdos ne vėliau kaip liepos 31 d.

Pagarbiai

Minerva Makgonagal Direktoriaus pavaduotoja, - perskaičiau garsiai laišką.

Kaip keista. Burtų ir kerėjimo mokykla? Tokių nebūna, turbūt rimtai Antonijus sugalvojo pasišaipyti iš vargšo Bilio.

Tačiau berniukas sužavėtas žvelgė į mane.

-          Burtų mokykla? Kaip šaunu! – laimingas sušuko, kiti šalia stovintys vaikai pavydžiai nužvelgė jį. – Kada galėsiu išvykti, m? Kada? – pradėjo smalsauti.

Nežinojau ką ir sakyti... Juk šitas laiškas akivaizdžiai buvo melagingas... Kaip žiauru, šitaip mažą vaiką skaudinti. Kai pasigausiu Toni aš jam drėbsiu tą voką tiesei į veidą ir ne tik dėl to, kad suteikė Biliui netikrų vilčių.

-          Um... Na, manau pirma reikėtų atsiklausti mūsų auklėtojos, ar ji išviso tave išleis, - pasiūliau. – Laiko dar yra net savaitė... – tai išgirdęs Bilas nuliūdo.

-          Auklėtoja manęs nė už ką neišleis!

-          Aš su ja pakalbėsiu, Bili, - nuraminau. – Bet... jeigu neišleis, tai būk pasiruošęs, gerai, m? – nusišypsojau.

Berniukas ketino prieštarauti, bet... tik linktelėjo. Jis jau senai buvo supratęs, kad manęs neperkalbės, o senosios auklėtojos tai pat. Tad viskas kas jam liko, tai tik laukti.