Atokiame kaimelyje gyvena Areta. Mergina, garsėjanti savo žolininkės sugebėjimais. Dar vaikystėje, jos ramų gyvenimą sudrumstė karaliaus pasiuntiniai, kurie užpuolė mažą gyvenvietę ir su savimi išsivedė jos motiną. Po šio įvykio, Areta pasižada sužinoti visą tiesą apie tą lietingą pavasario rytą. Vieną dieną, pasklidu...
Mano istorijos kupinos magijos, strėlių bei kalavijų, kurie gali lengvai nugalėti blogį. Tačiau čia, realiame ir žiauriame pasaulyje, viskas ką turiu yra žodžiai. Ir laikui bėgant imu suprasti, jog išmokus juos tinkamai valdyti, šie gali tapti ne ką prastesniu ginklu. (pamąstymų ir nereikšmingų minčių kampelis.)
Keturi draugai. Keturi priešai. Vienas trokšta karūnos, antras nori ją sunaikinti. Trečias ketina išgelbėti pasaulį, ketvirtas planuoja jį praryti. Susikibę rankomis šie sėja chaosą ir ramybę, mirtį ir gyvybę. Deja, nemirtingumas turi savo kainą ir tik laikas parodys, kuris nelabasis yra pasiryžęs ją sumokėti.
Vašingtono miestą sukrečia mįslingas dvidešimt ketverių metų merginos dingimas, o jos byla atsiranda ant detektyvo Enzo Ramoso stalo. Byla nebūtų tokia išskirtinė, jeigu nebūtų identiška tai, kurią prieš kelerius metus tyrė Vašingtono policijos departamentas. Ramosas iš visų jėgų bando rasti atsakymus į merginų dingim...
- Mano širdis - vandenynas. Tik vietoje vandens į mano sielos krantus daužosi beribio skausmo bangos. - Aš noriu, tikrai noriu būti normali ir kovoti už savo gyvenimą, bet negaliu. Nebemoku. Nebeturiu, kas išmokytų atstatyti sudegintus tiltus. - Žinai, dėl tavęs aš galiu mirti, bet tik su sąlyga, kad pirmiau pamatys...
- Kas tai? Kodėl šis daiktas švyti? - Tai žvėris, kuriam ištrūkus šiame pasaulyje nebeliktų gyvų. Išlaisvinkime jį...