Žinoma, spėjau sugalvoti nekaltą baltą melą vykstant su Taehyung į jo namus. Negaliu jam sakyti, jog jo tėvas, jei taip galima sakyti, priekabiavo prie manęs. Žinant Taehyung tėvo reputaciją Taehyung akimis, bijau, jog jie gali susipykti dar smarkiau.
Tačiau tuo pat metu galvoju, jog reiktų jam viską papasakoti. Mes pažadėjome nemeluoti vienas kitam, todėl norėčiau, kad taip ir būtų. Jis kažkada vistiek sužinos, o tuomet mudu susipyksim, ko aš tikrai nenoriu. Galų gale, tai jo tėvas ir jis turi žinoti ką jis daro.
-Tikriausiai galvoji kokį nors melą, tiesa? - Taehyung nusijuokė. - Nesistenk. Pasakosi tiesą, - jis pasakė įsukdamas į namų kiemą. Jei jam papasakosiu, jis tikrai nebus geros nuotaikos, tačiau tuomet, galbūt jis supažindins mane su savo mama, kas įrodytų, jog jis tikrai mane myli ir manimi pasitiki.
-Na, lipk. Man įdomu ką papasakosi,- Taehyung pasakė ir užgesinęs mašiną išlipo. Pasekiau jo pavyzdžiu ir taip pat išlipau.
Abu nuėjome į namus.
-Ar galime eiti į kambarį? - paklausiau, norėdama laimėti laiko suskaičiuoti pliusus ir minusus. Taehyung linktelėjo ir abu užlipome į antrą aukštą.
Negavau net apsikabinimo, tačiau jei papasakosiu tiesą, jis mane tikrai apkabins.
Nenustojau kramtyti savo lūpos. Abu su Taehyung atsisėdom ant lovos, o jis atsisukęs į mane, viena ranka suėmė manąją, o kitą priglaudė prie mano veido ir nykščiu išlaisvino lūpą.
-Nedaryk taip. Nesinervink. Viskas gerai,- jis ramino mane su menka šypsena, o aš atsidusau. - Papasakok viską kas įvyko ir kodėl tu tokia susikrimtusi.
-Ar galim apsikabinti? Noriu, kad nesugalvotum niekur bėgti kai papasakosiu, gerai?- paprašiau.
-Žinoma,- jis pasakė ir paleidęs mano ranką smarkiai apsikabino pasisodindamas ant savo kelių. - Dabar gal jau gali pasakoti?
-Šiandien Sana ir Michael išvažiavo pas savo tėvus, todėl aš likau viena ir...
-Tai kodėl nuo ryto nepaskambinai? Būčiau mielai tau kompaniją palaikęs, - jis pertraukė mane.
-Taehyung, - sudraudžiau.
-Tyliu, - vaikinas surimtėjo.
-Ir aš sugalvojau nueiti papietauti į kavinę. Ten sutikau vieną žmogų, kurio tu nebūtum norėjęs, kad aš sutikčiau. Tiksliau, jis mane susirado. Nežinau kaip ir kodėl, - pasakiau.
-Kas? Žinok, yra labai daug žmonių kurių nenorėčiau, kad sutiktum, nes tu tiesiog per gera jiem, - Taehyung šyptelėjo.
-Tavo tėvas, - pasakiau, o Taehyung keistai nužvelgė mano veidą ir sumirksėjo. - Jis priėjęs paklausė ar aš Amy ir ar mudu draugaujame, kadangi jis tai iš kažkur girdėjo. Jis prisistatė ir atsisėdo priešais.
-Pala, tu buvai sutikusi tėvą? Kodėl? Jis tau dar kažką sakė? - prisimerkė vaikinas.
-Tu reaguoji ramiau nei aš tikėjausi. Jis... Žinai? Jis nieko nebesakė, - pasakiau, nebenorėdama gadinti mudviem nuotaikos.
-Amy, jis sakė, aš pažįstu jį kaip nuluptą. Tave aš irgi jau puikiai pažįstu. Sakyk, ką jis tau sakė,- Taehyung spustelėjo.
-Jis paklausė ar tu manimi rūpiniesi, - tyliai pasakiau.
-Koks jam skirtumas?- jis prisimerkė.
-Jis dar sakė, jog jei... Ne, Taehyung, aš negaliu, - sumurmėjau pasislėpdama jo krūtinėje.
-Amy, pasakok. Reikia, - vaikinas pasakė.
-Tu labai supyksi. Pažadėk, kad niekur neisi, gerai? Nesitrauksi iš čia kad ir ką pasakysiu, - paprašiau.
-Pažadu, pažadu. Pasakok, - jis pakreipė galvą.
-Tavo tėvas sakė, jog jei tu manimi nesirūpinsi, visada galiu ateiti pas jį, nes jis tave pažįsta ir žino, kad nemoki elgtis su merginomis. Jis dar... Na, tai galbūt per daug sureikšminu, bet kadangi jis sėdėjo priešais, aš buvau su suknele, o staliukai ten nėra labai platūs, jis ranką uždėjo ant mano kelio, kas man nepatiko ir kiek išgąsdino todėl aš pabėgau ir bijojau, jog jis mane seks. Gal viską per daug sureikšminu, - sumurmėjau paskutinį sakinį.
-Amy, tas šūdžius tave lietė? - Taehyung buvo labai piktas.
-Taehyung, jis tavo tėvas, - sudraudžiau. - Jis nieko nepadarė. Viskas yra gerai, - pasakiau. Taehyung pasodino mane šalia ir pats įsiutęs atsistojo.- Taehyung, meile, tu pažadėjai, - taip pat atsistojau ir jis atsisuko į mane. Jo akyse mačiau įniršį, pasimetimą ir gal net šiokią tokią baimę.
-Taehyung, aš tave labai myliu ir nenoriu, jog dėl manęs susipyktum su savo tėvu, net jei jis man ir nepatinka, - sumurmėjau apsikabindama jį.
-Tu neisi pas jį, tiesa? - Taehyung paklausė taip pat mane apkabindamas.
-Taehyung, tu mano viskas. Niekada neisiu pas nieką kitą,- pasakiau pakeldama akis į jį.
-Tegu jis džiaugiasi, jog tave labai myliu ir nepaliksiu tavęs vienos šiuose namuose, bet jis tikrai atsiims, kai jį sutiksiu, - Taehyung pasakė ir vėl priglaudė prie savęs. - Jei jis vėl pasimaišus tau po kojom, tuojau skambink man. Nesvarbu kas, aš visuomet tau atsiliepsiu, - jis pabučiavo mano viršugalvį.
-Ačiū, Tae. Labai myliu tave, - užsimerkiau.
-Aš tave myliu labiau, - jis prisiglaudė ir spustelėjo mane savo šiltame glėbyje.
-Mažute, ateik vakarienės! - Taehyung balsas pažadino mane. Suniurzgėjau ir prasimerkiau. Tikriausiai užsnūdau. Atsisėdau ir atsiklojau, nes Taehyung mane apkamšė. Nuėjusi į vonią nusiprausiau ir nusileidau žemyn.
-Galvojau, jog reiks ateiti, - vaikinas nusišypsojo pamatęs mane ir priėjęs pabučiavo į lūpas. - Kaip pailsėjai, meile?- jis paklausė ir grįžo prie stalo pabaigti gaminti.
-Puikiai. Kur Lisa ir kiti? - pasidomėjau. Akivaizdu, jog jis nenori atrodyti piktas ar liūdnas, jog nenuliūdintų manęs.
-Šiandien sekmadienis, todėl dažniausiai jiems būna išeiginė,-jis paaiškino.
-Aišku, - nusišypsojau ir prisėdau prie stalo.
-Valgysi? - Taehyung kilstelėjo antakį.
-Kas galėtų nevalgyti tokio nuostabaus maisto,- pakreipiau galvą.
-Tu tokia miela, - Taehyung nusijuokė.
-Keista, jog Sana neskambino, - sumurmėjau. Taehyung tylėdamas padėjo maistą priešais mane. - Taehyung? - prisimerkiau.
-Gerai. Aš išjungiau tavo telefoną, nes jie tave kankina ir tu net neišsimiegi! - Taehyung sunėrė rankas ant krūtinės.
-Taehyung, taip negalima. Ji jaudinasi. Duok man mano telefoną,- paprašiau ištiesusi ranką. Vaikinas atsiduso ir man į ranką įdėjo ką tik iš kišenės ištrauktą telefoną. Įjungiau jį ir pamačiusi praleistus ne tik Sanos, bet ir mamos skambučius prisimerkusi atsisukau į jį.
-Man skambino mama. Galėjo būti kažkas svarbaus, - pasakiau.
-Tu bent jau išsimiegojai! Jei būtų kažkas labai svarbaus ji būtų paskambinusi man, - Taehyung pasakė. Papurčiau galvą ir paspaudusi ant mamos numerio pridėjau telefoną prie ausies.
-Klausau, mieloji,- mama atsiliepė.
-Sveika. Atleisk, miegojau ir Taehyung išjungė garsą, - piktai dėbtelėjau į jį. - Ar viskas gerai?
-Viskas puiku, Amy. Norėjau tik duoti su kai kuo pakalbėti, - mama nusijuokė.
-Sesė? - spėjau.
-Nevisai. Imk, - ji pasakė kažkam. Taehyung stebėjo mane ir bandė nuspėti ką šneka mama.
-Amy? Sveikutė, -telefone nuskambėjo merginos balsas. Pakėliau akis į Taehyung, kuriose netrukus atsirado daug ašarų. Vaikinas visiškai pasimetė ir priėjo prie manęs.
-Kortney?- sumurmėjau.
-Amy, tu net neįsivaizduoji kaip aš tavęs pasiilgau,- mergina kūkčiojo, kas privertė ir mano ašaroms riedėti skruostais. Taehyung suėmė mano ranką ir stengėsi mane raminti, retkarčiais nuvalydamas ašaras.
-Kur tu? Tu pas mamą? - sukūkčiojau. Taehyung buvo labai pasimetęs.
-Taip, bet aš čia tik savaitei. Maniau rasiu tave čia, tačiau radau tik Ellie. Ar negalėtum atvažiuoti? Merginos pasistengs taip pat atvykti. Ar galėtum? Tavo mama užsiminė apie vaikiną, tai gal jis ten kažkaip...- ji sukikeno priversdama ir mane nusišypsoti.
-Galbūt, bet... Aš dirbu ir nemanau kad pavyks,-sumurmėjau. Taehyung prisimerkė.
-O tavo vaikinas kartais ne tavo viršininkas? - Kortney pasimetė.
-Taip, bet... - sumurmėjau. - Jei jis mano vaikinas, tai nereiškia, jog galiu išeiti iš darbo kada panorėjusi,- nuleidau akis.
-Būtent tai ir reiškia,- Taehyung subarė mane.- Sakyk kas ne taip?
-Dieve, Amy, jei ten tavo vaikinas teks dalintis, - Kortney pasakė ir aš nusijuokiau.- Žiūrėk, mes dar galesim susiskambinti, o dabar pasikalbėk su tuo gražaus balso savininku.
-Gerai. Iki, - nusišypsojau ir sulaukusi tokio pat atsako padėjau ragelį.
-Pasakok, - Taehyung paliepė ir aš nusivaliau skruostus.
-Pas mamą atvažiavo Kortney. Ji mano geriausia draugė, kaip ir dar trys... dvi merginos. Paskutinį kartą mačiau jas kai dar studijavau. Pirmajame kurse. Tuomet viena... Atleisk, aš negaliu pasakoti, nes apsiverksiu, bet mes tada išsiskyrėme ir per visą tą laiką nesimatėme,- trumpai papasakojau.
-Gerai. Ir ji nori tave pamatyti, tiesa? - Taehyung pasitikslino.
-Taip, bet manau ji supras, jog dirbu,-trūktelėjau pečiais.
-Tu dirbi, tačiau laisvai gali pasiimti atostogų, todėl tau rytoj išeiginė ir aš tave vežu pas mamą, - Taehyung pasakė ir atsistojo, kadangi buvo pritūpęs.
-Taehyung, aš nenoriu ten būti be tavęs, - nuleidau akis.
-Ar daug susirinkimų turiu šią savaitę?- jis paklausė ir aš linktelėjau.- Na... Tada teks visus juos atšaukti, nes tu man visada būsi pirmoje vietoje,- Taehyung nusišypsojo ir aš pakėliau akis į jį.
-Taehyung, aš labai myliu tave, tačiau tu negali. Darbas yra svarbu ir...
-Taip, svarbu, bet tu man svarbesnė. Po to paskambinsi jai ir pasakysi, jog atvažiuosi su manim, jei ji ir tavo mama nieko prieš. Dabar valgyk,- jis paliepė ir atsisėdo ant kėdės.
-Taehyung, - suniurzgėjau.
-Baik, Amy. Nežinau kaip tau įrodyti, jog tu man viskas ir nieko nėra svarbiau už tave, - Taehyung jau buvo kiek supykęs, todėl aš nuleidau akis.
-Aš tik norėjau apsikabinti, - tyliai sumurmėjau ir prisitraukiau lėkštę prie savęs.
-Aš atsiprašau, - Taehyung atsiduso ir vėl priėjęs prie manęs mane apsikabino.
-Myliu tave,- sumurmėjau. Jis spustelėjo mane ir atsakė tuo pačiu.
-Ką tik paskambinau Kortney. Dabar reikia paskambinti Sanai ir pasakyti, kad greitu metu grįšiu, - sau po nosėje sumurmėjau.
-Ką? Tu nevažiuosi šiandien namo, - Taehyung prisimerkęs uždarė spintos duris laikydamas rankose drabužius.
-Kodėl? - susiraukiau.
-Bus daug paprasčiau susitarti kada ryt važiuojame, o be to, aš pasiilgčiau tavęs, - vaikinas pakreipė galvą.
-Taehyung. Negaliu likti pas tave dėl labai akivaizdžių priežasčių,- sunėriau rankas ant krūtinės.
-Kokių? - jis susiraukė.
-Na, pavyzdžiui, tokių, jog tavo spintoje aš nerasiu sau tinkamų drabužių miegojimui ar šiaip apsivilkti, - taip pat pakreipiau galvą ir šyptelėjau.
-Tu gali apsivilkti mano drabužius nakčiai, - Taehyung pasiūlė.
-Taip. Kelnaites tikriausiai irgi tavo spintoje rasiu, taip? - kilstelėjau antakį.
-Gerai. Žinoma, kad nerasi. Galime ryt iš ryto apipirkti tave, jog turėtum drabužių čia ir tuomet galėsim važiuoti pas tavo mamą ir draugę, kurios vardą jau pamiršau, - Taehyung nusišypsojo. - Eisi kartu nusimaudyti, meile?
-Vaikinams nepatinka apsipirkinėjimai ir aš neleisiu, jog leistum pinigus dėl manęs, - prisimerkiau ir paėmusi telefoną greitai parašiau Sanai žinutę, jog aš pas savo mylimąjį ir ryt su juo važiuoju pas mamą.
-Man nepatinka apsipirkinėti, tačiau apipirkti tave aš visada sutiksiu. Be to, puikiai žinai, kad aš mokėsiu ir taškas. Eini kartu nusimaudyti? - jis vėl paklausė. Atsidusau.
-Einam, - sumurmėjau ir išlipau iš lovos, dėl ko vaikinas kreivai nužvelgė mane, o tuomet išsišiepė. - Kas?
-Ne, nieko, - jis sumurmėjo su šypsena praleisdamas mane pirmą.
-Net negalvok. Rankas laikysi prie savęs, - subariau įeinant į vonios kambarį.
-Nieko nepažadu,- Taehyung pasakė ir uždarė duris.
Gero savaitgalio!