Sveikiii, nusprendžiau dalis kelti nesuplanuotomis dienomis, todėl sometimes rasit po naują dalį ^^ Visus su rugsėjo pirma! Gerų, sveikų ir turiningų mokslo metų <3
Susitikimas praėjo sklandžiai. Tiesa, buvo kiek nejauku. Ne kiek dėl to, kad nieko nesupratau, o kiek dėl to, jog mano suknelė sulaukė daug dėmesio. Taehyung turėjo labai daug šnekėti savo nuostabia ispaniška kalba. Jungkook taip pat gali kalbėti ispaniškai, tačiau ten jis buvo, galima sakyti, šiaip. Jam ten būti nebuvo būtina.
Grįžau labai pavargusi. Nepavyko nupėdinti iki lovos. Tiesa, Taehyung ir Jungkook po susitikimo liko ten. Taehyung sakė, jog man ten būti nereikia, todėl man iškvietė taksi ir aš jau namuose.
Nusižiovavus atsiguliau ant sofos. Bent truputį pagulėsiu ir eisiu persirengti, ir nusiprausti. Pasidėjau sofos pagalvėlę po galva, o dar vieną apsikabinau. Tikiuosi niekas nesupyks, kad čia kelias minutes pasnausiu.
Jeon Jungkook pov.
-Nemanai, kad tu per daug suartėjai su Amy?- Taehyung einant link mūsų buto paklausė.
-Visai ne. Tau irgi reiktų palaikyti tokius santykius, o nebūti piktam liūtui, kuris bet kurią minutę ją užsipuls. Ji turėtų bent kažkiek su tavimi sutarti, o ne bijoti tavęs. Nesiruošiu jos turėti kaip merginą. Puikiai žinai, kodėl dabar jos nenoriu. Amy yra per gera man, todėl mes būsim draugais. Jum su ja dar ir iki draugystės toli,- trūktelėjau pečiais ir nusijuokiau. Taehyung kiek susiraukė.
-Ji nebijo manęs.
-Kai bendrauji su ja, galiu pasakyti visiškai priešingai,- nusišypsojau. Taehyung tik papurtė galvą ir atrakinęs duris įėjo pats ir įleido mane.
-Įtartinai tylu,- jis sumurmėjo nusiimdamas švarką.
-Pažiūrėsiu kur ji,- pasakiau ir vos įėjęs į svetainę nusišypsojau. Amy saldžiai miegojo ant sofos, apsikabinusi pagalvėlę, o jos suknelė buvo pakilusi beveik iki draudžiamos zonos. Taehyung taip pat įėjo į svetainę ir šiek tiek stabtelėjo pamatęs merginą.
- Ką su ja...- Taehyung pertraukė mane nueidamas prie merginos. Jis visiškai be jokios reakcijos patraukė merginos sijoną žemiau ir pakėlė ją nuotakos stiliumi.
-Žinomas jausmas, negi ne?- tyliai nusijuokiau.
-Kartais tikrai pagalvoju, jog tu žinai per daug,- Taehyung tyliai suurzgė ir išnešė merginą į jos kambarį. Po minutės jis grįžo.
-Žinai, gal Rodrigues ir buvo teisus sakydamas, kad ji labiau tiktų kaip modelis, o ne kaip sekretorė,- nusijuokiau. Taehyung tik nusišypsojo pritardamas man ir atsisėdo ant sofos, ant kurios prieš kelias minutes miegojo Amy.
Amy Carter pov.
Atsibudau jau savo viešbučio kambaryje, todėl kiek susiraukiau. Nepamenu, kad būčiau atėjusi čia. Tikriausiai vaikinai grįžo ir atnešė mane čia. Esu beveik įsitikinusi, jog tai buvo Jungkook, kadangi, nors lauke plius dvidešimt, buvau apkamšyta ir šiltai apklota. Išlipusi į lovą nubėgau į dušą, o po jo persirengiau į kasdieninę, bet gražią suknelę. Suknelę su kuria važiavau, grąžinau į maišiuką. Nežinau ką Taehyung nori, jog su ja daryčiau. Batelius taip pat įdėjau į maišelį. Išėjau iš kambario ir pabarbenau į Taehyung kambario duris, kurios netrukus atsidarė ir prieš mane atsirado kiek pasimetęs vadovas.
-Kas, Amy?
-Aš... Nežinau ką daryti su šia suknele,- pasakiau tiesiai šviesiai kilstelėdama maišiuką. Taehyung lėtai nužvelgė jį ir vėl sugrįžo prie mano akių.
-Pasilik jį. Tai Sanos darbas, todėl nemanau, jog ji norėtų, kad tu jį išmestum. Man ji nereikalinga, o tu gal dar kur apsivilksi,- jis pasakė ir aš vos neišsižiojau.
-Tai Sanos kūrinys? Turbūt todėl visi taip žiūrėjo į ją,- priglaudžiau maišiuką prie savęs.
-Pasakysiu atvirai, Amy,- Taehyung atsiduso.- Jie žiūrėjo ne kiek į suknelę, o kiek į tave. Primenu, jog tai drabužių paroda kuri turi šimtus modelių, todėl jiem tos suknelės nelabai rūpi. Jei kurią dieną gausi laišką iš modelių agentūros, nesistebėk. Jei tu patikai Rodrigues, nemanau kad jis praleis progą pasiūlyti tau dirbti pas jį.
-Na, modelių darbas manęs nedomina. Ačiū,- nusišypsojau.
-Žinoma. Negi galėtum palikti tokį nuostabų viršininką,- Taehyung pasididžiuodamas kilstelėjo galvą ir aš nusijuokiau.
-Žinoma,- papurčiau galvą.
-Kaip pamiegojai?- jis su nedidele šypsena paklausė.
-Gerai,- trūktelėjau pečiais. Pažvelgusi į vaikino kambarį, pro langą galėjau matyti tamsą.- Kiek dabar valandų?- susiraukiau.
-Apie vienuoliktą,- Taehyung trūktelėjo pečiais.
-Aš jums tikriausiai sutrukdžiau. Atsiprašau,- atsitraukiau žingsniu atgal.
-Ne, viskas gerai. Aš nemiegojau,- jis papurtė galvą.
-Vistiek. Jūs turbūt pavargęs. Labos nakties,- šyptelėjau.
-Ir tau, Amy,- Taehyung šyptelėjo. Man priėjus prie savo kambario durų, jis uždarė savąsias duris. Įėjusi į kambarį pasikabinau suknelę ir atsisėdau ant lovos. Miegoti nenoriu, o daugiau nieko veikti neturiu ką, todėl tiesiog įsitaisiau lovoje ir ėmiau naršyti internete.
-Amy,- man miegant pasigirdo vaikino balsas. Sunkiai pramerkiau akis.- Atleisk, kad pažadinau,- Jungkook šyptelėjo.
-Kas nutiko?- atsisėdau ir pasitryniau akis.
-Atrodai, kaip mažas vaikas taip trindama akytes,- jis nusijuokė.- Kalbėjome apie jūrų muziejų. Šiandien Taehyung pakankamai geros nuotaikos, todėl siūlau nuvykti ten šiandien, žinoma jei tu nieko prieš,- Kookie šyptelėjo.
-Aš mielai, tačiau man truputį skauda galvą,- susiraukiau.- Na, bet gerai. Aš išgersiu vaistų ir galėsime vykti,- šyptelėjau ir norėjau keltis iš lovos.
-Ej ne ne ne,- jis sudraudė ir aš sustojau.- Gulk ir gulėk. Jei prastai jautiesi niekur nevyksime. Koks skirtumas. Dar spėsim, o jei ką nuvyksime ir iš anglijos ten. Nieko baisaus. Tu gulk, o aš tau atnešiu arbatos,- Jungkook mirktelėjo ir padėjęs man atsigulti išlėkė iš kambario nespėjus man nieko pasakyti. Atsidususi vistiek atsisėdau ir atrėmiau galvą į pagalves. Galvą pradėjo skaudėti vos sujudėjus, tačiau vėliau ėmė mausti smarkiau. Tikiuosi Jungkook nesupyks ant manęs dėl to.
-Aš jau čia,- Jungkook įėjo į kambarį su arbatos puodeliu.
-Tu nesupyksi dėl to, tiesa?- atvirai paklausiau. Kookie susiraukė ir atsisėdo šalia.
-Nejuokauk. Imk,- jis padavė puodelį.- Neturiu dėl ko pykti. Svarbu, kad gerai jaustumeis,- Jungkook paglostė mano plaukus. Taehyung nepasibeldęs įėjo į kambarį, tačiau jo veide esanti šypsena privertė šyptelėti ir mane.
-Ar važiuosime ten?- jis truputį susiraukė.- Labas rytas, Amy.
-Labas rytas,- šyptelėjau.
-Ne. Niekur nevyksime, nes Amy prastai jaučiasi,- Jungkook paaiškino.
-Kažkas negerai?- Taehyung susiraukė paslėpdamas gerą nuotaiką.- Gal reikia pas gydytojus?
-Ne, viskas gerai. Tai tik galvos skausmas,- šyptelėjau. Taehyung nepatikliai linktelėjo.
-Palik ją vieną. Tegu pailsi,- jis paliepė ir Jungkook linktelėjęs atsistojo.
-Viskas gerai,- pakartojau.
-Tu visada taip sakai,- Taehyung prisimerkė, kol Jungkook išejo iš kambario.- Sveik,- jis pasakė ir irgi išejo. Jis tikrai neatpažįstamas, kai jis geros nuotaikos. Taehyung dabar rūpestingas ir be galo draugiškas.
Išlindau iš kambario maždaug po valandos. Galvos skausmas nuslūgo nuo arbatos, tačiau šiandien vistiek nesinori niekur vykti.
Svetainėje galėjau girdėti vaikinų balsus.
-Sveiki, netrugdau?- įėjau į kambarį.
-Sveika! Žinoma, ne!- Jungkook plačiai nusišypsojo. Čia buvo trys vaikinai. Kookie, vadovas ir Jimin, dėl ko aš nusišypsojau.
-Labas,- Jimin atsistojo ir taip pat su šypsena apsikabino mane.
-Sveikas,- taip pat apsikabinau vaikiną ir mudu atsitraukėm vienas nuo kito.
-Amy, nori ko nors? Ar geriau jautiesi?- Jungkook pasidomėjo.
-Leisk jai prisėsti,- Taehyung susiraukė. Jimin truputį atsitraukė, leisdamas man praeiti.
-Man viskas gerai. Nirko nenoriu,- nusišypsojau prisėsdama ant sofos. Jimin priėjęs atsisėdo šalia.
-Tikrai gerai jautiesi?- jis paglostė mano plaukus.
-Žinoma,-nusišypsojau.
-Matai, ne aš vienas tavim netikiu šia tema,- Taehyung nusišypsojo.
-Bet aš kalbu rimtai. Man viskas gerai. Jungkook arbata man padėjo,- nusišypsojau Taehyung.
-Galėsiu ją taisyti visada,- Jungkook mirktelėjo. Susigėdusi šyptelėjau.
-Ej, gal galit ir mane čia priimti pagyvent? Noriu su ja labiau susipažinti,- Jimin priglaudė skruostą prie mano viršugalvio. Jetus, koks jis mielas.
-Jeigu Amy priims tave į savo lovą, kodėl gi ne,- Taehyung ramiai atsakė. Koks jis keistas, kai geros nuotaikos. Bet keistas, gerąją prasme.
-Ne, aš su ja ir pats nemiegosiu,- Jimin nusijuokė ir aš atsitraukusi nuo jo sumirksėjau. Čia reiškia 'Tu per prasta miegoti vienoje lovoje?'.- Ne, gražuole, neįsižeisk. Pats puikiai suprantu, jog mes matomės vos antrą dieną,- Jimin paaiškino ir vėl mane prisitraukė arčiau.
-Žiūrėk tu man,- sumurmėjau ir užsimerkiau priglausdama galvą prie vaikino.
-Geriau susitiksit kokioj kavinėj ar kur ir tuomet pasipasakosit gyvenimo istorijas,- Jungkook pasiūlė.
-Tiksliai. Tačiau manau tai geriau daryti anglijoje,- Jimin nusijuokė.
-Kuo tau nepatinka ispanai?- Taehyung susiraukė.
-Tu puikiai žinai dėl ko,- Jimin pavartė akis.
-Aš nežinau,- pakėliau akis į Jimin.
-Kad ir kiek merginų jis nusivesdavo į kavines, ispanai padavėjai tuoj jas nuviliodavo nuo Jimin. Jis mano, kad tai dėl išvaizdos,- Jungkook paaiškino.
-Na jau. Jimin tikrai gražesnis už daugumą ispanų,- susiraukusi pasakiau, bet supratusi ką padariau susigėdau.
-Aww,- Jimin sucypė mergaitišku balsu ir spustelėjo mane.
-Ką veikei prieš pradedant dirbti pas Taehyung?- mums dviese likus svetainėj Jimin paklausė. Taehyung ir Jungkook sugalvojo nuvažiuoti iki parduotuvės, nusipirkti kažko skanaus.
-Mokiausi, padėjau mamai su sese,- trūktelėjau pečiais.
- Ooo, turi sesutę? Kiek jai metų? -Jimin nusišypsojo.
-Šeseri,- šyptelėjau.
-Myliu vaikus. Ką tu joms padėjai?- jis kiek susiraukė.
-Na, po paskaitų ėjau dirbti, kad galėčiau padėti gydyti tiek mamą, tiek sesę,- šyptelėjau ir neaišku kodėl akyse atsirado mažos ašarėlės, kurių Jimin tikrai negalėjo pastebėti.
-Jos serga? Ar kas nors rimto?- vaikinas kiek pasimetė.
-Na... Taip... Tačiau nemanau, kad tau tai įdomu,-pasakiau nusivalydama akis.
-Atleisk, mieloji,- Jimin sumurmėjo ir vėl apsikabino.- Jei man nebūtų įdomu, aš neklausčiau. Noriu žinoti, ar galiu kuo nors padėti,- jis ėmė glostyti mano plaukus.
-Tai tiesiog...- atsidusau, tačiau riedančios ašaros neleido normaliai šnekėti. Ėmiau kūkčioti. Jimin ėmė raminti mane.
-Nurimk. Viskas gerai. Aš padarysiu viską, kad padėčiau jums, gerai?- Jimin pabučiavo mano viršugalvį.
-Ne. Aš neleisiu tau padėti. Aš uždirbsiu kuo daugiau ir jos pasveiks. Dirbsiu savaitgaliais kokį nors kitą darbą ir viskas bus gerai,-raminau save.
-Net negalvok apie tai. Aš duosiu tiek pinigų kiek reiks. Taehyung ir taip tave nuvargina. Savaitgaliais tu nedirbsi,- Jimin jau piktai pasakė.
-Tai nesvarbu,- giliai įkvėpiau leisdama ašaroms leistis veidu ir dingau iš svetainės. Žinau, kad taip nemandagu, bet negaliu šitaip elgtis. Ką aš sau maniau, skųsdamasi jam?
Užsidariusi kambaryje atsirėmiau į sieną ir paslėpiau veidą delnuose.
Po dešimties minučių grįžo ir į parduotuvę išvykę vaikinai.
-Kur Amy?- Jungkook paklausė.
-Ji nori pabūti viena. Aš eilinį kartą viską sumoviau,- pasigirdo ir Jimin balsas.
-O tu tai puikiai sugebi,- štai ir Taehyung.-Eikit į svetainę, aš tuoj.
Koridoriuje liko tyla, kurią po kelių sekundžių išsklaidė barbenimas į mano kambario duris.
-Amy, įsileisk mane. Be jokių ne,- Taehyung gan griežtai pasakė. Aš nelabai turiu kitą pasirinkimą. Nusivaliau veidą, bet jis tikrai liko raudonas, o apie akis nekalbu, ir atidariau duris.
-Na kas dabar?- jis švelniai paklausė įeidamas į kambarį, dėl ko aš vėl ėmiau kūkčioti.