// Emily White
Praėjo mėnuo su truputėliu, kai jau esu čia, ir man jau yra pinigų trūkumas. Zayn išprašo ant buto daugiau nei pusę mano atlyginimo. Paskola, kurią turiu išsimokėti, per savo buvusį vaikiną, plius siunčiu pinigus mamai, kad jai būtu lengviau išgyventi su mano sese. O dar kalėdos už mėnesio, net nenutokiu iš kur ištrauksiu, ši tiek pinigų. Šį menėsį dirbau be išeiginių, bet šiaip ne taip pono Javadd Malik išsiprašiau dvi laisvas, kadangi jis pats išvyksta į Turkija su žmona.
Tyliai įėjau į butą, nes dabar yra vienuolikta vakaro, ir Zayn turėtu miegoti, kadangi kiek žinau jis iš darbo išėjo anksčiau nei aš. Jo beveik nemačiau visą šį mėnėsį, nuo to laiko kai jis man padavė popierius, nebent tik darbe prasilenkdavom arba rytais, jei susitikdavom namie, pasisveikindavome ir viskas. Įėjau į savo kambarį, o tada persirengiau į naktinius, krūptelėjau, kai mano telefonas pradėjo skambėti.
"Labas" Ištarė Kat, vos atsiliepiau į jos skambutį.
"Sveika" Atsakiau, žvelgdama pro langą į naktinį Niujorką.
"Norėjau tavęs paklausti, ar norėtum rytoj su manimi nueiti į klubą?" Paklausė ji, kol aš išėjau iš savo kambario ir pradėjau eiti link virtuvės.
"Tu juk žinai, kad negaliu, pusę savo pinigu atiduodu butui, po to dar visa kita" Stengiausi kalbėti kuo tyliau, kad neprižadinčiau Zayn.
"Bus tų pinigų" Ištarė ji, sukikendama, bet aš nesuprantu kodėl ji juokiasi.
"Aš negaliu, man reikia pinigų, negaliu jų išleisti vėjui" Ištariau jai, įsipildama vandens į stiklinę.
"Kodėl tu kalbi taip tyliai?" Rimtu balso tonu paklausė ji.
"Nenoriu prižadinti Zayn" Greitai atsakiau jai, gurkšteldama vandens.
"Kokia tu gera" Prisiekiu, kad ji dabar pavartė akimis, "aš sumokėsiu už tave" Pridūrė ji.
"Na jau to tikrai neleisiu" Piktai jai atsakiau, "gerai, einu aš miegoti, labos" Ištariau jai.
"Labos" Tiek pasakiusi ji, padėjo ragelį.
Staiga virtuvė nušvito, ir galvojau gausiu širdies smūgį, kai pamačiau Zayn priešais save. Jis stovėjo, vien po bokseriais, apsimiegojusiu veidu, nejaugi aš jį pažadinau?
"Ar pažadinau tave?" Paklausiau jo tyliu balso tonu, o jis tiesiog papurtė galvą.
"Man ką tik skambino Louis" Iškeldamas savo telefoną į viršu parodė jis ir nuėjo prie šaldytuvo.
Linktelėjau jam ir jau norėjau eiti iš čia, bet Zayn klausimas mane sustabdė.
"Turi bėdų su pinigais?" Rimtai paklausė jis.
"Ką-Ne" Papurtydama galvą ištariau jam ir prikandau apatinę lūpą.
"Aš galiu prisiekti, kad girdėjau kaip skundeis Kat, dėl to, kad daug atiduodi ant buto" Prisimerkęs pasakė jis ir žvelgė į mane.
Pradedu jam jausti neapykanta, dėl jo tokio įžulaus elgesio. Skundžiausi, kad per daug atiduodu ant buto, jis rimtai?
"Viskas gerai dėl jo" Vos laikydamasi ištariau jam.
"Ar tikrai, nes tu ga-" Nutraukiau jį, nebeiškentusi.
"Galiu išeiti? Žinau tai, bet aš neturiu kur eiti, tu tai supranti? Visas savo santaupas atidaviau tau, nes tavo tėvas sugalvojo, kad atlyginima man sumokės po dar vieno mėnėsio, mat anas buvo kaip išbandymas, kaip aš dirbu" Piktai ir pakeltu balso tonu ištariau jam, "niekas neima iš žmonių už vieno kambario butą, dviejų su puse tūkstančio dolerių" Pridūriau.
"Aš tau sakiau, gali išeiti jei kas nepatinka" Šyptelėdamas ištarė jis,
Jaučiau kaip pyktis kylą manyje, noriu dabar jam išmušti tą šypsena iš veido. Bet negaliu.
"Tu bent klauseisi ką aš tau sakiau?" Piktai paklausiau jo.
"Taip, tu neturi kur eiti, bet man nerūpi, tu supranti tai" Taip pat piktai atsakė jis.
"Jeigu tau reikia, kad atlaisvinčiau kambarį, tiesiog pasakyk, o ne toliau pjauk mane, aš tau nieko nepadariau, Zayn" Ištariau, žinodama, kad jei jis to paprašys, aš žlugus.