Atsimerkiau negalėdamas pajudėti.
Vangiai pasukęs galvą pamačiau priveržtas savo rankas ir kojas.
Mano nosyje buvo naujas zondas, o į veną vėl tekėjo permatomas skystis.
Supratau, kad esu bejėgis prieš šiuos žmones.
Tą dieną sulaukiau tetos ir ji papasakojo man visiškai viską.
Aš buvau psichiatrinėje. Svėriau penkiasdešimt du kilogramus.
Gulėsiu čia mažiausiai puse metų.
Man nervinė anoreksija.
Anoreksija.
Aš pasiekiau savo tikslą, bet mintis, kad ir vėl būsiu storas - nedavė man ramybės.
Bet būdamas tokiu taip pat nesu laimingas.
Juk būdamas skeletu aptrauktu oda aš tiesiog kvėpuoju ir nieko daugiau, o kai buvau normalus, aš gyvenau įprastą gyvenimą, turėjau mėgiamus užsiėmimus ir ieškojausi darbo. Gyvenau įprastą jauno žmogaus gyvenimą.
Dabar pripažįstu, kad noriu gyventi jį ir vėl.