44 dalis
(Daina: James Arthur - Recovery)
Po kelių minučių grįžau į trasą ir vėl ieškojau Dia'os. Palikau Bri tame skersgatvyje. Tikiuosi po šito ji atsimins, kad su manimi niekas nežaidžia, žaidžiu tik aš.
Pastebėjau juodą Dia'os motociklą beveik prie finišo linijos. Pasirodo mano lėlytė tobula vairuotoja.
Finišo liniją kirtau po dar vieno motociklo. Kažkodėl šis pasirodė man įtartinas... Akimis ieškojau Dia'os, bet aplink ją buvo daug žmonių, juk ji finišavo pirmoji. Antroji vairuotoja sukiojosi aplinkui. Niekaip negalėjau įžiūrėti jos veido. Tuomet ji nulipo nuo savo motociklo ir nužingsniavo link žmonių minios, link Dia'os. Susiraukiau, kai išgirdau merginų riksmus. Greitai nulipau nuo savo motociklo ir prasibroviau pro žmonių minią.
Ant asfalto pešėsi dvi merginos. Velnias, juk tai Dia! Greitai rankomis apkabinau jos liemenį ir atitraukiau ją nuo merginos. Pastačiau ją ant žemės ir užstojau priėjimą prie merginos.
- Ką tu čia išdarinėji, Dia?! Ar proto netekai?! - šaukiau ant jos.
Ji skėlė man antausį. Žiūrėjau į ją kiek nustebęs. Kas po velnių su ja darosi?
- Nerėk ant manęs, neturi tam teisės! Jei jau tau taip rūpi, tai paguisk gal tą kekšę?! - ji apsisuko eiti.
Sugriebiau jos ranką.
- Po velnių, ką tu čia kalbi?! - nesupratau.
- Gwen Nevinson, tau nieko nesako? - ištarė su pašaipa.
Nepaleidau Dia'os rankos, bet apsisukau pažiūrėti į merginą. Tiesa... Tai tikrai buvo Gwen. Ką ji čia daro?
- Aš vis tiek nesuprantu, kaip tai susiję? - atsisukau į Dia.
- Tu sumautas melagis, Malik! Prisiekinėji man meilę, o dulkini kitas! - ištraukė savo ranką.
- Ką? Kokias dar kitas?! Tu bent suvoki ką sakai? - susinervinau.
- Gal paklausk jos... - parodė į Gwen ir vėl ėmė žingsniuoti tolyn.
Stovėjau vietoje lyg suakmenėjęs. Nieko nebesuprantu. Kas čia vyksta?
Pastebėjau, kad Dia liovėsi ėjusi. Pamaniau, kad galbūt jos nuomonė pasikeitė, tačiau priėjęs prie jos, pamačiau kruvinas jos rankas. Kas per velnias?
Jos pasimetusios akys pamatė mane. Ji papurtė galvą ir ėmė greičiau eiti, vis braukdama kraują nuo veido. Iš kur tas kraujas? Prieš tai jo net nebuvo.
Pasivijau ją ir kaip tik tuo metu ji sukrito tiesiai man į glėbį. Velnias! Iš kišenės greitai išsitraukiau telefoną ir surinkau greitosios numerį...
- Aš nesuprantu, kas jai nutiko... Mačiau, kad ji susimušė su Nevinson, bet ant jos nebuvo nei įbrėžimo. - sumišęs vaikščiojau ligoninės koridoriumi.
- Zayn, nurimk, manau tai tiesiog nuovargis. Juk paskutiniu metu ji nieko nevalgė. - tarė Lea.
Linktelėjau prisimindamas pastarasias dienas. Dia elgėsi tikrai keistai. Kažkas turėjo įvykti labai svarbaus, kad ji vyko į tas lenktynes. Juk ji žino, kad laukiasi ir turi būti atsargi.
Koridoriuje pasirodė gydytoja. Puoliau prie jos.
- Kaip ji? Kas jai? - ėmiau klausinėti.
- Kas jūs būsite? - ramiai paklausė.
- Aš jos vaikinas. - greitai atsakiau.
- Pacientė šiek tiek nusilpusi dėl nuovargio. Palaikysime ją porą dienų tyrimams ir tada išleisime. - pasakė.
Linktelėjau priimdamas informaciją.
- Ar galime ją aplankyti? - įsiterpė Lea.
- Žinoma, bet nevarginkite jos. Būtų geriau, kad eitumėte po vieną. - tarė ir nuėjo tolyn.
- Tu eik pirmas, jai tavęs reikia, aš žinau tai. - šyptelėjo Lea.
Šyptelėjau jai atgal ir užėjau į Dia'os palatą. Jos žvilgsnis iš karto pastebėjo mane ir ji nusisuko. Žinoma, ji pyksta dėl man vis dar neaiškios priežasties.
Priėjau prie jos ir atsisėdau ant kėdės šalia jos lovos. Bandžiau paimti jos ranką, bet ji ją patraukė.
- Dieve, Dia, tu negali taip elgtis. - atsidusau.
- O tu gali miegoti su kitomis? - atkirto atsisukdama į mane.
- Aš tavęs tikrai neišdaviau, prisiekiu. - žiūrėjau jai į akis.
- Netikiu. - nusuko akis į langą.
- Gerai, ką tau pasakė Gwen? - ramiai paklausiau.
- Ji man papasakojo kaip ją patenkinai. Manai man malonu tai girdėti? - išrėžė.
- Ar ji minėjo kada tai buvo?
- Oh, tai tu nori, kad aš dar ir tikslią datą žinočiau? - pasišaipė.
- Dia, nustok. Nori tikros tiesos? Taip, aš su ja mylėjausi, na ir kas? Tuomet mes nebuvome pora, mes netgi buvome priešai. - atsakiau atvirai.
Ji lėtai atsisuko į mane.
- Tikrai? - tyliai paklausė.
Linktelėjau ir paėmiau jos ranką.
- Aš niekada tavęs neišduočiau, Dia. Tu man svarbesnė už viską. Dėl tavęs paaukočiau net gyvybę. - tariau.
Jos skruostu nusirito viena ašara.
- Atsiprašau... Aš tokia kvailė. - sušnabždėjo ir nuleido žvilgsnį į savo rankas.
- Viskas gerai. - šyptelėjau.
Pakilau nuo kėdės ir pabučiavau Dia'os viršugalvį.
- Juk žinai, kad visada mylėsiu tik tave. - sušnabždėjau glostydamas jos plaukus.
Ji sukūkčiojo. Nuvaliau jos ašaras ir atsiguliau į lovą, šalia jos, pažvelgiau jai į akis.
- Neverk, mažute. Pažadu, kad mes įveiksime visas kliūtis. - šyptelėjau.
- Aš myliu tave, Zayn. Kad ir kas nutiktų, žinok tai. - sušnabždėjo.
Nieko nebeatsakiau, tiesiog ją apkabinau...