37 dalis
(Daina: Ed Sheeran - One)
- Po velnių, kiek kartojau, kad man neskambintum?! - atrodo Z buvo susierzinęs.
Aš niekaip negalėjau suprasti su kuo jis kalba. Tačiau vienas vardas - viską paaiškino.
- Po galais, užsičiaupk, Bri! Dabar aš neturiu tam laiko, aš pats tau paskambinsiu. Viso. - Zayn numetė ragelį.
Greitai apsisukau ir apsimečiau einanti iš tualeto, kai Z išėjo iš virtuvės.
- Dia, kodėl tu ne su kitais? - kiek sutriko.
Pakėliau akis į jį.
- Aš buvau tualete, be to, jie visi jau beveik girti. - atsakiau nutylėdama apie tai, kad kažką girdėjau.
- Tau nuobodu? - paklausė rankomis apsivydamas mano liemenį.
Linktelėjau, nes nenorėjau versti savęs kalbėti apie kažką ar juolabiau apie jo pokalbį su Bri.
- Palauk čia, aš tuoj grįšiu. - pasakė ir nuėjo pas kitus.
Po minutėlės jis grįžo pas mane besijuokdamas, paėmė mane už rankos ir nusivedė laiptais viršun, į mano kambarį.
- Ką jie tau pasakė, kad sujuokino? - paklausiau atsisėsdama ant savo lovos.
- Nieko ypatingo, tiesiog pasakiau jiems, kad gali pasilikti čia pernakvoti, tikiuosi nepyksti? - uždarė duris ir atsisėdo šalia manęs.
Papurčiau galvą. Jis šyptelėjo.
- Na, o Harry sakė mums "gerai išsimiegoti". - parodė kabutes.
- Jis toks iškrypėlis. - nusijuokiau.
- Yeah. - Z linktelėjo.
Minutėlę sėdėjome tyloje, kai netikėtai pajutau kaip Zayn švelniai ir lėtai patraukia palaidinę nuo mano peties ir jo lūpos jį paliečia. Kiek pasimuisčiau dėl per kūną bėgančių šiurpuliukų. Tačiau jis nesustojo. Atvirkščiai, jis netgi paguldė mane ant lovos ir pats atsirado virš manęs, ėmė glamonėti mano kaklą. Aš prikandau lūpą ir tam nesipriešinau, bet mano mintyse tebuvo Zayn pokalbis su Bri.
Z pakėlė akis į mane.
- Ar kažkas ne taip? - paklausė.
Papurčiau galvą ir rankomis apsivijau jo kaklą. Švelniai nusišypsojau. Negaliu leisti Bri Meison sugadinti mano santykių su Zayn.
- Aš matau, kad kažkas blogai. - jis atsiduso ir norėjo atsitraukti.
Tačiau aš neleidau jam to padaryti. Jis sutrikęs žiūrėjo į mane, kai aš prisitraukiau jį bučiniui. Zayn nusišypsojo užbaigdamas bučinį. Jis stebėjo mano akis, kai jo rankos nuslydo žemyn mano liemeniu ir ėmė lėtai kelti mano maikutę viršun. Leidau jam ją nurengti, tuomet jis grįžo prie mano kaklo. Kiek pakėliau galvą, duodama jam daugiau priėjimo. Zayn lūpos bučiniais slinko žemyn mano kūnu. Aš neišlaikiau šios įtampos ir nurengiau jo maikę, pirštais lėtai perbraukdama jo tvirtą krūtinę ir presą. Jis sukrizeno, kai aš tai dariau. Įvėliau savo rankas jam į plaukus, kai jis vėl sujungė mūsų lūpas...
Greitai nebeliko ir rūbų ant mūsų kūnų. Po dar minutėlės jaučiau Zayn arčiau nei bet kada anksčiau. Mano lūpas paliko gili, kupina malonumo dejonė. Mes bučiavomės lyg paskutinį kartą.
Tik dabar suprantu, kad tikrai jį myliu. Negalėčiau be jo gyventi, bet teks... Kažkada.
Zayn dar kartą pažiūrėjo man į akis, kai viską užbaigė ir atsigulė šalia manęs. Jis apkabino mane ir prisitraukė arčiau.
- Aš žinau, kad tu girdėjai. - jis prabilo po dar minutėlės tylos.
Sutrikusi pakėliau akis į jį.
- Apie ką tu kalbi? - paklausiau.
- Bri.
Nusukau žvilgsnį kitur. Nenorėjau dabar su juo pyktis, o ir jis tinkamesnio meto kalbėtis tikrai negalėjo išsirinkti.
- Nesijaudink, tarp manęs ir Bri seniai viskas baigta. Juk pameni tai, tiesa? - jis atsuko mano veidą į savąjį.
Linktelėjau.
- Tuomet ko ji nori ir kodėl tu žadėjai jai dar paskambinti? - paklausiau.
- Tai dėl lenktynių. Nenorėjau tau to sakyti, nes tu norėtum jose dalyvauti, bet prisiminus avariją, tu net negalėtum. - paaiškino.
Jaučiau, kad Zayn kažko man dar nesako. Tačiau aš nenoriu pyktis ar rizikuoti jį prarasti.
Z pakštelėjo man į lūpas.
- Jei nori, galiu paprašyti Harry, kad atvežtų tave į tas lenktynias ir galėsi jas bent pažiūrėti. - šyptelėjo. - Ištikrųjų norėčiau, kad ten būtum.
- Gerai, aš būsiu. - linktelėjau.
Zayn nusišypsojo ir sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui.
Ryte nubudau anksčiau nei Zayn. Pakilau iš lovos, bet tuoj pat vėl atsisėdau. Užsimerkiau ir vėl atsimerkiau, nes kažkodėl visi vaizdai aplinkui mane šiek tiek sukosi. Kai viskas vėl tapo normalu, nuėjau į vonią. Susitvarkiau ir grįžau į kambarį, Zayn dar miegojo. Aš greitai apsirengiau ir tyliai išėjau iš kambario. Lipau laiptais žemyn ir nepastebėjau kaip susidūriau su Harry.
- Oi, atsiprašau. - pratariau.
- Labas rytas ir tau, gražuole. - sukrizeno.
- Labas. Tave vis dar veikia po vakar? - nusijuokiau.
- Ne, tai vadinama gera nuotaika. - išsišiepė.
- O tau, žinai, neturėtų skaudėti galvos? Na, būti pagirios? - paklausiau.
- Aš jau pripratęs. - nusijuokė.
Šyptelėjau ir praėjau pro jį į virtuvę. Aišku, jis atsekė paskui mane.
- Zayn dar miega? - paklausė.
Linktelėjau, atidarydama šaldytuvą.
- Nieko nuostabaus, jis visada buvo mėgėjas pamiegoti. - sukrizeno.
Nusišypsojau jam, kai uždariau šaldytuvą. Nieko gero ten neradau.
- Žinai, galime ko nors užsisakyti. - pasiūlė Harry.
- Gerai, tu užsakyk, o aš einu patikrinti kaip Lea su Niall, visgi pasiliko ir jie. - pasakiau palikdama jį virtuvėje.
Įėjusi į svetainę pamačiau mielą vaizdelį. Lea ir Niall, abu susiglaudę gulėjo ant sofos. Nusišypsojau ir išgirdau skambutį į duris. Gerai, kad jis nieko nepažadino. Kai žadėjau eiti atidaryti duris, Harry užbėgo man už akių. Atėjau prie jo, kai šis jau uždarė duris ir stovėjo priešais mane su kiniško maisto pakuotėmis. Jis išsišiepė parodydamas duobutes savo skruostuose.
- Taip greitai? - kilstelėjau antakį.
- Ten dirba mano draugas. - trūktelėjo pečiais ir abu nuėjome į virtuvę.
Mums dar nespėjus pradėti valgyti, virtuvėje pasirodė kiek apsimiegojęs Zayn.
- Labas rytas. - atėjo prie manęs ir apkabino iš nugaros, pakštelėjo į skruostą.
- Labas. - šyptelėjau.
- O judu čia tikrai taip rimtai? - sukrizeno Harry.
- O kas ne taip? - Zayn pakėlė akis į jį.
- Ne, nieko, judu tinkat vienas kitam. - pasakė lyg gindamasis.
Aš truputį paraudau, o Zayn tyliai sukikeno. Atidariau savo maisto pakuotę. Nesupratau kas nutiko, bet nuo to kvapo mane supykino ir aš greitai atsitraukusi nuo Zayn, išbėgau į tualetą. Vėl išsikroviau, nors net neturėjau iš ko... Ranka perbraukiau per savo plaukus.
Tarpduryje pasirodė Zayn.
- Ar viskas gerai? - paklausė.
- Tikriausiai tai dėl to kiniško maisto kvapo. - atsakiau.
- Tikrai? Nes narkotikai jau nebegalėtų tavęs veikti, bent jau ne šitaip. - tarė.
- Manau, tai dėl maisto. - atsidusau.
Zayn minutę tylėjo.
- Um... O kartais... Na, žinai... - jis prikando lūpą.
- Kas? - pakėliau į jį akis.
- Ar tu nėščia?