SELENA
Įeinu į literatūros auditoriją kartu su Noah, Abby, Lily ir atsisėdame į savo vietas, nekreipdami dėmesio į tu debilų, sėdinčių gale, pašaipas. Aš vis dar nesuprantu , kas su jais blogai? Išsitraukiame sąsiuvinius ir užsirašinėjame ką dėsto dėstytoja.
Ji kalba apie nuobodžius ir jau nuvalkiotus kūrinius. Supratau tik vieną, kad mums reikės skaityti knygas ir jas aprašyti. Tiesiog nuostabu. Pajuntu baksnojimą į nugarą ir atsisuku į galą. Pamatau blondinę, kuri laiko kažkokį popierių.
-Kažkoks brunetas nori, kad jį gautum,–ji sušnabžda.
Čiumpu iš jos rankų popierių ir išlankstau. Noah irgi pasilenkia paskaityti.
"Tas idiotas neatstoja nuo tavęs ? L.T. "
Mes abu su Noah nusijuokiame. Atsisuku į galą ir pastebiu Louis žiūrint į mane. Ištiesiu vidurinį pirštą ir Ashton nusijuokia.
Nuskambėjus pertraukos skambučiui prie manęs prieina Lily su Abby.
-Einam papietauti ?–Lily.
-Neturiu noro, o jūs?–susidedu daiktus į rankinę.
-Pakenčiamai dar. Pavalgysim po pamokų ir...einam Abby,–Li čiupo mano rankinę ir palieka mane viena.
Atsidūstu, kai išgirstu už nugaros balsą.
-Kodėl tu tokia nedraugiška?–Louis.
-Atsiknisk, gerai?–šyptelėju.
Nieko nelaukus pajudėjau iš auditorijos. Jis čiupo mano riešą ir priremia koridoriuje prie sienos. Geeerai. Dar daugiau dėmesio nepakenks.
-Ką aš tau padariau?–jis pažvelgia man į akis.
-Paklausk ko tu man nepadarei. Kokio sušikto reikalo tu kalbėjai tas nesąmonės tualete?-norėjau ji pastumti, bet žinoma, jog nepavyko.
-O ką? Nejau manai, kad tai netiesa?–jis pakelia antakius.
-Selena? –išgirstu dar vieną balsą.
Atsisuku į...Nolan?
-Ką tu čia darai, Nolan?–susiraukiu.
-Aš mokausi. Ką jis po velnių čia daro?–Nolan bakstelėja į Louis.
-Dink iš čia jei nenori, kad mano kumštis sulaužytų tavo snukį,–Louis pažvelgia į jį.
-Pakalbėsim po pamokų. Mano numeris dar tas pats,–pavartau akis.
Jis linktelėja ir dingsta. Louis nusijuokia.
-Su kokiais myžniais tu susitikinėji?
-Koks tavo reikalas? Atstok, maldauju.
-Koks mano reikalas? Didelis ir jau sakiau, Gomez. Su kuo ir bedraugautum, išdavinėsi su manimi,-jis sušnabžda man į ausį sukeldamas daugybe šiurpuliukų.
-Nekenčiu tavęs,-sumurmu jam ir jis paleidžia mane.
Prie manęs prieina Abby ir Lily. Lily įduoda man rankinę.
-Kas čia įvyko?–pažvelgia į mano paraudusius riešus.
-Nieko,–pasitvarkau plaukus–tiesiog jis pradėjo karą ne su tuo asmeniu.
Lily nusijuokia ir visos patraukiame link poilsio kambario.
-Selena, Lily!
Išgirstame balsą ir atsisukame atgal. Pamatome greit link mūsų einantį Liam. Jis draugiškai mus apkabina ir linktelėja Abby.
-Um, mano gimtadienis rytoj ir aš noriu tiesiog praleisti laiką su draugais, taigi kviečiu į mano mini gimtadienio vakarėlį prie jūros. Bus laužas,–jis nusišypso.
-Būtinai dalyvausim,–šyptelėju.
-Džiugu. Atvažiuosim jūsų septinta,-jis mirktelėja mums-Abby, laukiama ir tu.
-Ačiū,-ji nusijuokia.
Jis pamoja mums ir nueina.
-Buvo keista,–Abby.
Linktelėju ir visos nusijuokusios, tęsiame kelionę.
Po paskaitų visos gulime ant žemės mūsų su Li kambaryje ir valgome saldumynus.
-Mes turėtume Liam nupirkti dovaną,–Li.
-Žinoma, bet ne dabar? Nes labai gerai čia įsitaisiau,–suzyziu.
-Ant žemės visada bus patogu,–Abby į burną įsimeta guminuką.
-Aš myliu žemę,–Lily pasiraito.
Suskamba mano telefonas ir išsitraukiu jį iš megztinio kišenes. Nolan. Jis pakviečia mane pasikalbėti valgykloje.
-Kas tai?–Li.
-Nolan,–pavartau akis.
-Taigi, atleisi jam?–pakelia antakį Lily.
Linktelėju ir pasivalau sėdynę.
-Tai durniausias tavo sprendimas. Jis išdavė tave, o tu taip lengvai imsi ir atleisi?–Lily susiraukia.
-Niekas nesako, kad aš jam tikrai atleisiu,–išsišiepiu.
-Mieloji, ji renkasi Nolan, kad tik pažaisti,–Abby kreipiasi į Lily.
-Pažaisti ką?-Lily susiraukia nieko nesupratusi.
-Kalę ir pelę,–atsistojusi nuo žemės imu tvarkytis savo išvaizdą.
Lily atsisėda ir nurijus šokolado kąsnį, rimtai pasako:
-Gal katę ir pelę?-ji pasistengia pataisyti mane.
-Tai kitas žaidimas,-Abby numoja ranka.
-Noriu sužinoti taisykles,-Lily prisimerkia.
-Kalė–aš, o nieko nesuvokianti pelė–Nolan. Kol jis manys, kad aš jį ,,myliu", aš būsiu kalė ir kažką labai erzinsiu,–sumosikuoju rankomis.
Ji išsišiepia ir žinau, kad ji taip pat žais.
-Nedrįsk to žaisti su Noah, Collins,–dūriu į ją pirštu.
-Nesikišam,–ji vėl atsigula.
Pavartau akis ir tuo momentu pasigirsta barbenimas į duris. Atidarau duris ir išeinu į koridorių. Nolan šypsosi, o aš atsakau jam tuo pačiu. Eidami iki valgyklos tylėjome. Pasiimame kavos ir užkandžiu. Tuomet randame nuošalesne vietą atsisėsti.
-Aš tavęs labai pasiilgau, Selena.
-Aš irgi tavęs, Nolan, bet tu toks šiknius.
-Žinau, mažute. Aš buvau prigėręs ir prisirūkęs. Aš daugiau to tikrai nedarysiu. Duok man antrą šansą.
-Nežinau Nolan. Jeigu tu vėl manę apgausi?
-Ne, to tikrai nebus,–jis smarkiai papurto galvą.
Aš atsidūstu ir linktelėju. Jis išsišiepia ir pasilenkia per stalą mane pabučiuoti. Tiesą sakant, iš tiesų aš galbūt šiek tiek ir pasiilgau Nolan. Jis su manim buvo toks mielas, kartas grubus, manim rūpinosi ir visada pralinksmindavo. Galbūt man tikrai reikia pasistengti jį pamilti? Pati tuo nepatikėjau.
Švelniai atsakau į Nolan bučinį ir lengvai stumtelėju, kai jis jau per daug įsijaučia.
-Ačiū,–jis sumurma.
Pamatau Noah su dvyniais ir dar pora vaikinų prie kito stalo valgyklos kampe. Noah mirktelėja man.
Kai pavalgome, su Nolan susikibę rankomis grįžtame prie mano kambario. Jis švelniai pabučiuoja mane ir vėl bei atsisveikiname. Įeinu į kambarį ir atsidūstu.
-Kaip pasimatymas?
-Geriausias gyvenime.
Ironiškai nusišypsau ir iš Louis rankų ištraukiu savo kompiuterį.
-Nori padėti man juos išvaryti?–Lily išlenda iš spintos.
-Galvoju jau planą.
-Nagi, mes gi draugiškai,–Harry.
-Pas mane ateis vaikinas.
Pasakome vienu metu su Lily ir atsisuku į ją, o ji staigiai į mane. Ji išsižioja, o aš išsišiepiu.
-Vos pamačius Noah žvilgsnį į tave, galėjau suprasti, kad būsit kartu,–aš.
-O aš taip ir žinojau, kad atleisi Nolan. Turėtume padaryti dvigubus pasimatymus,–Lily išsišiepia.
Harry ir Louis pakyla iš vietos ir lyg supykę palieka kambarį. Suduodame viena kitai ,,penkis" ir susiruošiame pirkti Liam dovaną.
-Na gerai, leidžiu pažaisti tau mano žaidimą. Eisim su jais į Liam gimtadienį,–užsidedu saulės akinius.
-Ak, taip. Kodėl gi ne?–ji nusišypso, bet jos ta šypsena man viską išduoda.
-Tau skauda šiek tiek ar ne?–nusikvatoju.
Ji pavarto akis ir išstumia mane iš universiteto.