11 dalis
- Kodėl tu nenori to vakarėlio? - paklausė manęs Lea.
Šiaip ne taip išvarėme Zayn lauk ir su manimi pasiliko tik Lea. Džiaugiausi dėl to, nes privalėjau jai viską paaiškinti.
- Nes ir taip aišku, kad Zayn bus jame, o tu juk žinai, kad kai būnu neblaivi pridarau nesąmonių. - pasakiau atsidususi.
- O, tai tu manai, kad galėtum su juo...
- Netark to žodžio! - sustabdžiau ją. - Aš to nesakiau, bet juk žinai kokia būnu, taigi...
- Tai vien dėl šito vakarėlio nebus?
- Tikriausiai.
- Nagi, Dia, o jei Zayn nebūtų?
- Juk žinai, kad taip nebus. Koks vakarėlis be paties Zayn Malik? - nusijuokiau pasimaivydama.
- Ei, nebūk jau tokia ir žiauri jam, o jei jis rimtai tave įsimylėjo?
- Tu ir vėl? Lea, jis negalėjo manęs įsimylėti.
- Kodėl tu tokia užtikrinta?
- Aš tiesiog žinau tai.
- Gerai, tuomet paaiškink man tai ką aš mačiau.
- Ten nieko nebuvo, tiesiog trumpalaikė aistra.
- Aistra? Čia jau įdomu. - nusijuokė.
- Lea, ar tu bent klauseisi ką aš tau sakiau? - nusijuokiau taip pat.
- Tu tokia užsispyrusi, Dia!
Pavarčiau akis ir nulipau nuo savo lovos, ant kurios sėdėjome.
- Nori pažiūrėti filmą? - pasiūliau.
- O gal pasikviečiame Zayn? - kilstelėjo antakį.
- Liaukis, Lea. - nusijuokiau ir ėmiau ieškoti filmo.
Supratau, kad kažkaip per daug tylu.
- Ar tu kartais nenaršai mano telefone? - paklausiau Lea'os.
- Galbūt. - nusijuokė.
Atsisukau į ją ir taip, ji rankose laikė mano telefoną.
- Lea, atiduok. - siekiau jį paimti, bet Lea patraukė ranką. - Lea!
- Ne! - sušuko ir išbėgo iš kambario.
Išbėgau paskui ją. Vaikiausi ją po visą svetainę, kai suskambo durų skambutis. Nuėjau atidaryti durų.
- Štai jūsų pica! - išsišiepė Zayn.
- Tu juokauji, tiesa? - atsisukau į Lea, kuri jau stovėjo tarpduryje.
Ji patrūkčiojo pečiais ir sukrizeno.
Pavarčiau akis ir pasitraukiau nuo durų.
- Tai užeik, kad jau atėjai. - tariau paimdama iš Zayn picos dėžutę.
Jis nusiavė batus ir pasikabino striukę, tuomet nusekė paskui mane.
- Nustok mane nužiūrinėti. - pasakiau jam.
Jis tik kažką sumurmėjo ir klestelėjo ant sofos svetainėje. Lea tuoj pat užsiėmė supamą krėslą, tad man niekur kitur nebeliko vietos kaip tik šalia Zayn ant sofos arba ant grindų. Šiuo atveju aš pasirinkau grindis, bet Zayn timptelėjo mane už rankos ir dar geriau, aš atsiradau ant jo kelių.
- Aw, kokie jūs mieli. - pasakė Lea.
Abu nepatenkinti pažiūrėjome į ją. Tuomet aš nulipau Zayn nuo kelių ir atsisėdau šalia. Jis man mirktelėjo priversdamas mane parausti, nusisukau nuo jo ir įjungiau TV.
Praėjus porai valandų Lea jau miegojo, o Zayn vis dar bandė neužmigti.
- Žinai, jei nori gali čia pernakvoti, nemanau, kad norėčiau jog tavo mama mane kaltintų, kad nuvarginau jos sūnelį. - pasiūliau.
Jis sukikeno ir šyptelėjo, pasitrynė akis, o tada paėmė mano ranką ir prisitraukė mane arčiau.
- O tu liksi čia, su manimi? - paklausė.
- Gerai, kas tu ir ką padarei tikrajam Malik? Nuo kada tapai toks romantikas, Zayn? - sukikenau.
- Um... Nežinau. - nusijuokė.
Nusišypsojau ir vis dėl to prisiglaudžiau prie jo, padėjau galvą ant jo krūtinės. Jis mane apkabino ir aš pasijaučiau saugi jo glėbyje.
- Žinai, Zayn, iš tiesų tai... - nutilau, nes pastebėjau koks jis ramus ir supratau, kad jis jau miega.
Nusišypsojau, užmerkiau akis ir po kelių minučių pasinėriau į gilų miegą.
- Labas rytas, miegale. - pasigirdo vaikino balsas.
- Labas. - šyptelėjau.
Palaukit, vaikino?! Pašokau iš vietos ir priešais save pamačiau Zayn.
- Kaip tu čia atsiradai? - pasakiau.
- Ššs... Prižadinsi Lea. - tarė žvilgtelėdamas į ją.
- Oi. - teištariau.
Greitai pačiupau Zayn už marškinių ir nusitempiau į virtuvę.
- Kodėl tu vis dar čia? - paklausiau.
- O kur aš turėčiau būti? - ranka pavėlė savo plaukus.
Ir velnias! Tai atrodė taip seksualiai! Taip pat tai mane sutrikdė.
- Tu tyčia taip darai, taip?
- Ką? - sutrikęs pažiūrėjo į mane.
- Nesvarbu, jei jau esi čia, tai gal padėsi pagaminti pusryčius? - paklausiau.
Jis tik pasikasė viršugalvį ir nužvelgė virtuvę.
- O ką gaminsi? - paklausė.
Nusišypsojau supratusi, kad jis man padės.