5 dalis
Vis dar buvau šiek tiek sutrikusi, todėl paėjau kiek tolėliau nuo Zayn. Stebėjau jį, kai jis atsiėmė mūsų prizą. Tai buvo pinigai. Daug pinigų. Tačiau man tai nelabai rūpėjo, juk ir taip gaunu viską, ko tik užsigeidžiu.
Mačiau, kad Zayn kalbėjo su keliais bičiuliais, todėl jam netrukdžiau ir sugalvojau šiek tiek apsidairyti. Nors, tiesą sakant, ėjau ten, kur mane nešė kojos. Tik staiga keistai pasijutau, lyg būčiau stebima, todėl apsisukau ir susidūriau su Bri partneriu.
- Um... Ar mes pažįstami? - paklausiau.
Rimtai? Tokia pirma man į galvą atėjusi mintis?
- Nemanau, aš Max Meison. - šyptelėjo ir ištiesė man ranką.
Meison? Tai čia tas Bri broliukas?
- Aš Diana Clay. - tariau, bet nepaspaudžiau rankos.
Jei Zayn yra blogas, tai šis turėtų būti dar blogesnis.
Jis nusijuokė ir patraukė savo ranką.
- Mačiau, kad buvai Malik partnerė. Turiu pripažinti puikiai pasirodei. - pasakė.
- Na, ačiū, bet nemanau, kad dar kada nors tai darysiu. - atsakiau.
- Kodėl gi? Bijai rizikuoti?
Nusijuokiau.
- Ne, tiesiog man čia per mažai veiksmo. - tariau šyptelėdama.
Tai buvo visiškas melas. Aš tiesiog norėjau kuo greičiau užbaikti pokalbį su šiuo mulkiu.
- O ką atsakytum jei pasiūlyčiau kitą kartą dalyvauti su manimi? - tarė.
Jau ruošiausi atsakyti, bet buvau pertraukta.
- Ji atsisakys. - už mane atsakė Zayn.
Pažiūrėjau į jį piktu žvilgsniu, o jis tik mirktelėjo. Kada jis spėjo čia atsirasti?
- Nagi, Malik, manau mergina ir pati gali atsakyti. - tai buvo Max.
- Mums metas važiuoti. - Zayn žvilgtelėjo į mane.
Nesupratau kas čia įvyko, bet linktelėjau ir nusekiau paskui Zayn palikdama Max stovėti.
- Ar jis dar kažko tavęs klausė? - Zayn paklausė vos mums priėjus jo motociklą.
- Ne. - atsakiau.
- Tikrai?
- Taip, bet aš nesuprantu kas čia tokio jei ir būtų paklausęs? - užsėdau ant motociklo.
- Tiesiog nebendrauk su juo, gerai? - pažiūrėjo į mane ir užsidėjo akinius tamsintais stiklais.
- Kodėl? Nejau jis mane nuskriaus? - nusivaipiau.
- Nežaisk su likimu, lėlyte. - pasakė ir pats užsėdo ant motociklo.
Visiškai nesupratau ką jis sapalioja, todėl nutilau ir nebeklausinėjau.
Po kelių minučių privažiavome namus. Nulipau nuo motociklo ir supratau, kad namuose nieko nerasiu ir mane vėl apniks slogi nuotaika.
- Um... Gal nori užeiti? - pasiūliau, nedrąsiai žvilgtelėdama į jį.
Ir tik vėliau supratau ką padariau, juk ką tik į namus pasikviečiau mokyklos blogiuką ir dar savo priešą.
Zayn kiek nustebęs pažiūrėjo į mane ir nulipo nuo motociklo, nusiėmė akinius ir vieną jų kojelę užkišo už savo marškinėlių taip, kad akiniai kabotų.
- O kur tavo tėvai? - paklausė.
- Darbe. - šiek tiek melavau.
Taip, mama išvyko darbo reikalais, bet juk nesakysiu šiam idiotui, kad jos nebus tris mėnesius. Ką aš žinau kas dedasi jo smegeninėje, paskui dar prisigalvos ko nors.
- Na, tuomet galiu ir užeiti. - atsakė.
Linktelėjau ir nuėjau prie namo durų, jaučiau deginantį Zayn žvilgsnį už savęs. Priminkit man, kodėl aš jį pakviečiau?
Norėjau atrakinti duris, bet raktai kažkaip sugebėjo iškristi man iš rankų. Tuomet likau nustebinta kaip greitai jie pakilo nuo žemės ir taip, tai Zayn juos pakėlė.
- Tu kažkokia išsiblaškiusi. - nusijuokė jis. - Leisk man. - tarė ir atrakino mano namų duris. - Štai. - atidarė duris ir grąžino man raktus.
Stovėjau vietoje apšalusi, nuo kada jis toks malonus?
- Tai mes čia taip ir stovėsime? - paklausė.
Papurčiau galvą ir užėjau į namus, taip pat vidun įleisdama ir Zayn. Uždariau duris, užrakinau jas ir pakabinau raktus ant kabliuko. Nusiaviau batus ir pakabinau striukę. Zayn padarė tą patį.
- Žinai, jauskis kaip namie, o aš tuoj grįšiu. - tariau ir užlipau viršun į savo kambarį.
Man prireikė poros minučių, kad suvokčiau jog mano namuose Malik ir, kad visiškai nežinau ką turėčiau dabar daryti. Juk tai aš jį pasikviečiau, todėl negaliu jo išvaryti.
Lengviau atsikvėpiau ir nusileidau žemyn. Radau Zayn svetainėje apžiūrinėjantį mano šeimos ir šiaip draugų nuotraukas.
- Tai Lea? - paklausė pakėlęs vieną nuotrauką.
Linktelėjau ir priėjau prie jo.
- Čia ji, aš ir jos brolis Rayder. Kitaip tariant Ray. - šyptelėjau žiūrėdama į nuotrauką.
- Tu ir Lea tikrai geros draugės, tiesa? - tarė.
- Taip, mes pažįstamos jau gana ilgai. - atsakiau.
Jis linktelėjo ir padėjo nuotrauką į vietą, tuomet nuėjo ir prisėdo ant sofos.
- Žinai, Clay...
- Prašau, vadink mane Diana ar bent jau Dia. - pertraukiau jį. - Nemėgstu, kai į mane kreipiasi pavarde.
Jis sukikeno.
- Jei atvirai, Dia, tai visada maniau, kad esi viena iš tų pasipūtusių mergiočių, kaip galėtum tai paneigti? - kvaila šypsena atsirado jo veide.
Nejau jis rimtai? Jis tyčiosis iš manęs mano namuose?
- Na, tai tavo nuomonė ir aš nežadu jos kažkaip pakeisti. - atkirtau jam.
Jis nusijuokė, o aš tik pavarčiau akis, žadėjau pro jį praeitį į virtuvę, bet tuo metu kažkas nutiko ir aš tuoj pat atsiradau ant Zayn.