"A-aš ne... ne..." kol visi žiūrėjo į mane aš negalėjau ištarti nė žodžio. Man kūnas sustingo, o smegenys ne dirbo. Aš jaučiau kaip virpu iš baimės, bet negalėjau nieko padaryti.
"Nulipk žemėn." jis ramiai pasakė. Aš lėtai linktelėjau ir lėtais žingsniais nusileidau laiptais žemyn. "Ateik čia." jis su pirštu parodė, kad ateičiau prie jo. Iš tos baimės aš net iš vietos nepajudėjau. "Ateik čia, pasakiau!" jam sušukus krūptelėjau ir lėtai pradėjau eiti link jo. "O dabar mes pasišnekėsim." juodaplaukis pagriebė mano ranką ir pradėjo temptis link durų pro kurias atėjo.
Su kulniukais man buvo sunku pasivyti, bet jam tai nerūpėjo. Atidaręs tas duris jis pradėjo mane temptis koridoriumi tolyn. Čia ant sienų kabėjo kaip supratau Mafijos lyderių nuotraukos. Taip pat čia buvo daug durų. Pasiekus koridoriaus pabaiga buvo du posūkiai į dešinę ir į kairę. Jis pasuko į dešinę. Mes sustojom prie trečių durų, kairėje pusėje. Jis atrakino duris ir įstūmė mane pirma.
"Stokis." juodaplaukis suurzgė kol aš klūpėjau ant žemės, nes parkritau. Gyliai įkvėpusi atsistojau, bet laikiau galvą nuleistą, nes bijojau į jį pažvelgti. "Kodėl man melavai?"
"A-aš bi-bijo-jojau..." pradėjau mikčioti.
"A-a-aš bi-bi-bi-jojau." pamėgdžiojo mane juodaplaukis. "Kalbėk kaip žmogus nemikčiojus. Nekenčiu kai kas nors mikčioją. Aš tada noriu taip jiems užvožt."
"Atsiprašau." tyliai pasakiau.
"Kai šneki su manimi žiūri man į akis," pakėliau galvą ir pažvelgiau į jo šokoladines akis. "nemikčioji, nes trenksiu, man nesvarbu tu mergina ar vyras, ir šneki garsiai, bei aiškiai, supratai?" aš linktelėjau. "Žodžiais."
"Taip." stengiausi pasakyti garsiau ir aiškiau.
"Dabar geriau." jis sukryžiavo rankas. "Dabar atsakyk į klausimą."
"Aš bijojau." atsakiau aiškiai, bet tyliau nei tikėjausi.
"Kodėl?" jis pakreipė galvą.
"Nes tu mane baugini." atsakiau ir padėjau žingsni atgal ką jis tikrai pastebėjo.
"Tikrai?" jis pakėlė antakį ir pagriebęs mane už rankų prisitraukė prie savęs. "Na kadangi tu ir taip mėlyna labai tavęs bausti negaliu, be to tau reikės šokti." jis pažvelgė link stalo. "Aš noriu, kad tu nueitum prie stalo ir pasislinktum taip, kad tavo alkūnės liestų stalą, o šikną būtų išriestą. Judėk." jam pasakius aš lėtai nužingsniavau link stalo.
Sustojusi priešais stalą nurijau seiles ir pridėjau delnus. Tada lėtai pradėjau lenktis. Mano alkūnėms pasiekus stalą pajutau juodaplaukio delną ant nugaros, tarp menčių ir jis mane spūstelėjo, kad veidas prilietė stalą.
"Man lėtai nepatinką." jis suurzgė man į ausį ir atsitraukė. "Gulėk ramiai."
Jo rankos suėmė maikės kraštus ir pakėlė į viršų. Tada jo delnai nuslydo mano nugara žemyn kol pasiekė mano subiniuką. Jis spūstelėjo jį ir sugriebė kelnaičių kraštus.
"Ką tu darysi?" paklausiau pasukusi galvą, kad matyčiau jį.
"Bausiu." jis atsakė ir man nespėjus sureaguoti numovė kelnaites. Aš sugriebiau maikės kraštus ir mėginau prisidengti, bet jis vis neleido. "Arba nusiramini geruoju, arba viskas vyks bloguoju." jis pagriebė mano rankas ir prispaudė prie stalo man virš galvos.
"Aš vistiek pamatysiu tavo katinėlį, kai ateis laikas, tad tau neapsimoką jo slėpti." jis sukandu ausies spenelį, o aš užmerkiau akis norėdama sulaikyti besikaupiančias ašaras. "Taip daug geriau." jis pasakė, kai aš nustojau priešintis.
Jis atsistojo man už nugaros ir vienu delnu laikė prispaudęs mano nugarą, kol kitu glostė man subiniuko skruostus. Tada jo delnas dingo ir aš sustingau. 'Ne jau, ne jau jis tikrai, tai darys?' Man nespėjus pabaigti klausimo pajutau kaip jo delnas nusileido, palikdamas skausmo pėdsakus. Juodaplaukis tuoj pat pakartojo veiksmą tik šį kart į kita pusę.
"25." jis pasakė trenkdamas dar kartą, o mano skruostais jau tekėjo ašaros, nuo jo delno. "Viskas, manau užteks." jis patraukė savo ranką man nuo nugaros, o aš atsistojau. "Dabar kokia graži raudonos spalvos tavo šikna." jis pasakė keldamas mano kelnaites aukštyn.
"Ar jau viskas?" paklausiau valydamasi paakius.
"Taip nebent vėl prisidirbtum, tada jau nebusiu toks atlaidus." jis pasitraukė nuo manęs. "Einam, man dar reikia pasakyti Reyai, kad įtrauktu tave į rytojaus programą."
"Ką?" pažvelgiau išpūstomis akimis.
"Už, tai kad melavai rytoj šoksi. Šiandien mokinsies judesius, o rytojau jau šoksi ir man pinigus uždirbsi." jis išėjo pro duris ir laukė kol aš išeisiu.
"Bet jei aš nemokėsiu?" paklausiau, kol jis rakino duris.
"Mokėsi, jei nenori prarasti nekaltybės anksčiau, nei aš planavau." jis pradėjo eiti keliu, kuriuo mes atėjome.
"Bet kaip mano mėlynės?" pradėjau panikuoti. Aš nenoriu šokti striptizo.
"Tau duos juodą korsetą su kuriuo šoksi." jis paprastai atsakė ir jam atidarius duris grįžom į barą. "Reya įtrauk Mia į rytojaus programą. Taip pat išmokyk ją kelių judesiukų."
"O tai kaip jos mėlynės?" ji paklausė eidama link mūsų.
"Uždėsit juodą korsetą." jis truktelėjo pečiais. "Tomlinson einam."
"Ką jis tau darė?" susirūpinusi paklausė Reya, kai juodaplaukis ir kitas vaikinas, Louis atrodo, išėjo.
"Nuplakė mano užpakaliuką savo delnu." pasakiau apsisukdama ir pakeldama maikę. Reya nusijuokė, o aš apsisukusi nuraudau.
"Tau dar pasisekė." ji nusiramino. "Kitoms baigiasi blogiau."
"Jis sakė, kad kita syki nebus toks gailestingas." pasakiau ir patryniau užpakliuką, kuris degė.
"Geriau jo klausyk, taip išvengsi bėdų." ji pasakė rimtai. "Na, o dabar eimę tavęs pamokyti." ji pagriebė už rankos ir nusitempė ant scenos, kur buvo kitos merginos.
"Atsimeni kur pabaigėm?" aš linktelėjau. "Gerai. Tada pakartok."
Švelniai, neskubėdama pradėjau sukti savo klubus ratais. Tada vienu delno pirštais sugriebiau maikęs kampa lėtai kėliau į viršų, parodydama savo kelnaites. Pažvelgiau į Reya, kuri linktelėjo ir parodė nykščius. Prikandau lūpa, kad paslėpčiau šypsena. Man patikdavo šokti ir jei gerai darydavau norėdavau šypsotis, bet niekada gyvenime nenorėjau šokti striptizo.
"Tą lūpa." ji sušvilpė. "Damn, tu juos nužudysi rytoj." aš paraudau ir sustojau. "Tu lankei šokių mokykla ane?"
"Taip." linktelėjau.
"Tai tu mokėsi improvizuoti? Aš paprašyčiau, kad paleistų tau kokia dainą, o tu šoktum tai ką jauti, gerai?" ji paklausė, o aš sudvejojau. Aš esu mačiusi filmų, kur šoka striptizo šokėjos, bet pati nesu bandžiusi.
"Gerai." pasakiau ir mėginau atpalaiduoti savo kūną.
"Tuojau grįšiu." ji nulėkė prie vaikino, kuris sėdėjo prie baro.
"Tu niekam tikus." išgirdau Karmen balsą. "Tu šokti nemoki. Aš neįsivaizduoju ką Malik manė, kai tave priėmė. Tau tik valytoja būti." kad ir kaip skaudu buvo šiuos žodžius girdėti, aš jai nieko nesakiau.
"Nevykėlę." ji sušnipštė.
"Karmen atėjai pažiūrėti kaip šoką profiosonalai?" meiliai nusišypsojo sugrįžusi Reya.
"Kur tu tokių matai? Vienintelė čia tokia aš." Karmen per metė savo plaukus sau per petį.
"Kokiame dalyke tu profesionalė? Čiulpime? Ne, ne, ne atsiprašau, turėjau omenyje šūdo malime." Reya mirktelėjo savo akutėmis.
"Kalė." sušnypštė Karmen.
"Žinau." linktelėjo Reya, o Karmen pasimetė, nes tikėjosi, kad Reya gynčiosis. "Tai daug geriau nei kekšė. Mat kalė tai šuo, kurį myli, na, o kekšės liks kekšėm." ji truktelėjo pečiais.
"DJ paleis daina, o tu ja klausydamasi privalėsi improvizuoti. Tikiuosi esi mačiusi filmu, kur šoką striptizo šokėjos?"
"Esu." linktelėjau.
"Na tada neturėtų būti taip sunku." ji nusišypsojo. "Oh ir nepamiršk prikąsti lūpos ir panaudoti to nekalto žvilgsnio, vyrus tai vedą iš proto.
"Gerai." linktelėjau ir laukiau kol paleis dainą.
Stovėjau ir laukiau kai išgirdau gerai žinoma Shakiros dainą Rabiosa. Pažvelgiau į Reya, bet tik mirktelėjo. Su muzika pradėjau judinti savo klubus ir pirštais sukabinus maikę keldavau viena pusę, paskui kita į viršų. Tada apsisukau ir nužingsniavau link ant scenos stovinčio stulpo ir prie jo prisiglaudžiau savo nugarą. Lėtai leidausi žemyn ir iškėlusi rankas virš galvos suėmiau stulpą. Užsimerkiau ir atlošiau galvą įsijausdama į muziką. Pasikėlusi apsisukau, kad jie matytų mano subiniuką, šiek tiek pakėliau maikę ir jį pakračiau. Įsikibau į stulpą ir apsisukau aplink jį. Pasitraukiau nuo jo eidama ir judindama klubus. Tada nusprendžiau dar į šonus pajudinti galvą ir delnus lėtai braukiau per savo kūną. Artėjant galui prikandau apatinę lūpą ir atmerkusi akis pastebėjau Zayn. Nusprendžiau jį paerzinti todėl pažvelgiau į jį savo nekaltučių žvilgsniu ir savo dešiniuoju delnu pakėliau maikę šiek tiek į viršų, kol kairės leidau žemyn kol atsidūrė uždengdamas ten kur kitiems nereikia matyti. Išgirdusi paskutinius dainos akordus judindama klubais grįžau prie stulpo kur įsikabinusi apsisukau ratą ir nusileidau padarydama špagatą.
"Šaunuolė!" sušuko Reya, o aš atsistojau ir nuraudau.
"Aš sakiau, kad tu tam gimusi." plojo Louis. "Tie tavo judesiai ir dar kai prikandai tą lūpą. Pas mane pasistojęs." jis nusijuokė kol aš į jį žiūrėjau išpūstomis akimis. "Juokauju. Kitam tikrai būtų pasistojęs, bet mano akys jau nukreiptos ant vienos merginos todėl tai manęs neveikia." jis mirktelėjo ir aš nusiraminau. "Zayn ką tu manai?" kai Louis paklausė šio klausymo pažvelgiau į juodaplaukį ir laukiau kol jis atsakys, nes ir man buvo įdomu sužinoti.
"Visai nieko. Po kelių pamokų galės geriau." ji paprastai atsakė žvelgdamas į mane nors jo akys sakė visai ką kita. Žinoma jo žodžiai mane nuliūdino, bet tikriausiai man tikrai dar reikia tobulėti, juk nėra tobulų žmonių.
"Sakiau, kad ji nieko nemoka ir, kad jai tik valytoją dirbti." pasišaipė Karmen ir aš jau norėjau verkti.
"Nuo jos man dar greičiau pasistojo nei nuo tavęs." ramiai pasakė juodaplaukis, kol mes stovėjom išsižioję. "Ką? Čia jos nekalto žvilgsnio darbas. Dabar visi atgal prie darbų. Mia ateik iki manęs." lėtai, bijodama, kad vėl kažko prisidirbau, nulipau laiptais. "Greičiau." jis pasakė griežčiau ir aš paspartinau žingsnius.
"Norėjau pasakyti, kad pasiruoštum, nes aš pakeičiau savo mintis." jis sušnabždėjo man į ausį.
"Apie ką?" pažvelgiau į jo akis.
"Apie tavo nekaltybės praradimo dieną." jis priglaudė savo krūtinę prie manosios ir pasilenkė, kad sušnabždėtų man į ausį. "Ta diena bus rytoj." jis sukando ausies spenelį ir aš aiktelėjau. Jis atsitraukė ir apsisukęs nuėjo palikdamas mane galvoti apie rytojų...