-Kur mano mažutės? - Taehyung balsas nuskambėjo namuose.
-Virtuvėje! - atsiliepiau ir mirktelėjau neseniai pavalgiusiai dukrytei.
-Sveikos, princesės, - Taehyung įlindo į virtuvę, o Emery krūptelėjo ir jos akutėse susikaupė ašaros.
-Tu ją išgąsdinai, - žvilgtelėjau į vaikiną, o dukra ėmė kūkčioti. Man nespėjus prieiti prie mergaitės, Taehyung pakėlė Emery ant rankų.
-Atsiprašau, mažute. Čia tik aš. Nepyk, - Taehyung sumurmėjo mergaitei ir ji kiek tyliau sukūkčiojo, o tuomet nužvelgė tėtį. - Man šiandien labai nesiseka, - Emery tėtukas liūdnai sumurmėjo.
-Hey, pagaminau suktinukų, - šyptelėjus priėjau prie mylimojo.
-Tu geriausia, - Taehyung pabučiavo mano kaktą. Šyptelėjusi prisiglaudžiau prie vaikino peties ir paglosčiau dukters skruostą.
-Ji jau pavargusi. Užmigdysiu ją ir grįšiu, tu gali valgyti. Kadangi Emery pavargusi, turėtų užmigti greitai, - šyptelėjau ir paėmiau dukrytę iš jo.
-Gerai. Ačiū, mieloji, - Taehyung nusišypsojo.
-Skanaus, - palinkėjau ir nusišypsojusi palikau jį virtuvėje. Emery užmigo man dar einant į kambarį, todėl vos šiek tiek ją pasūpavau ir palikau miegoti kambaryje.
Mergytė yra gan garsi ir labai aiškiai praneša, jei pabudo, todėl visiškai nebijau jos palikti. Tiesa, ji nenoriai prisileidžia svetimus, todėl ir to aš nebijau.
Grįžau į virtuvę ir nužvelgiau prie stalo sėdintį mylimąjį, kuris buvo pasirėmęs galvą, o ant jo kelių snaudė Yeontan.
-Mažuti, kas ne taip? - sumurmėjau ir priėjusi paglosčiau jo plaukus, kuriuos jis neseniai pasitrumpino.
-Šiandien tiesiog nesiseka,- Taehyung atsiduso.
-Viskas bus gerai. Tu susitvarkysi, - liūdnai šyptelėjau.
-Ateik pas mane, - vaikinas paprašė. Pakėliau šuniuką ir atsisėdusi ant mylimojo kelių pasodinau Yeontan ant savų kelių, o tada apsikabinau mylimąjį.
-Myliu tave, princese, - jis sumurmėjo.
-Aš myliu tave labiau, - spustelėjau Taehyung. Vaikinas atsiduso ir aš šiek tiek atsitraukusi pabučiavau jį.
-Viskas bus gerai. Tiesa, tavo mama norės tau kai ką papasakoti, - užsiminiau.
-Tikiuosi, jog tai geros naujienos, - jis žvilgtelėjo į mano akis.
-Naujienos puikios, mažuti. Rytoj važiuosime pas tavo mamą. Būk geras, nenusimink. Juk kad ir kokia diena būtų bloga, joje vistiek rasi bent kažką gero, tiesa? - šyptelėjau.
-Žinai kas tas geras dalykas? Tai yra ir tas pats, dėl ko aš gyvenu, mažute, - jis pasakė.
-Taehyung, - suzyziau.
-Tu, tavo nuostabios akys ir didelė šypsena, kuri pasitinka ir palaiko mane nesvarbu kada. Žinoma ir mūsų mažylė, kuri dabar irgi man viskas. Nežinau ką daryčiau be judviejų, - Taehyung suglaudė mūsų kaktas.
-Meile mano, tu mano viskas, kaip ir Emery. Mes šeima ir to niekas nepakeis, tiesa? - nusišypsojau.
-Niekas ir niekada to nepakeis, - Taehyung veide taip pat atsirado šypsena.
-Ar pavalgei? - paklausiau.
-Dar ne,- Taehyung sumurmėjo.
-Tuomet tavęs laukia suktinukai, - sukuždėjau.
-Nuostabieji mano sužadėtinės suktinukai, - Taehyung taip pat tyliai sumurmėjo ir suglaudė mano lūpas. - Ar būčiau labai savanaudiškas, jei pasakyčiau, jog noriu dar vieno mažylio? - jis šiek tiek atsitraukė.
-Praėjo tik dvi savaitės, katinėli. Nebūtum, tačiau dar truputį reiktų palaukti,- šyptelėjau.
-O kaip dėl vestuvių? Noriu tave turėti kaip geriausią žmoną pasaulyje,- Taehyung sumurmėjo.
-O aš be galo noriu turėti tave kaip geriausią vyrą pasaulyje, - atsakiau tuo pačiu su šypsena.
-Tu sutinki?- jis kilstelėjo antakį.
-Visada sutinku su tavimi, mažuti,- mirktelėjau ir dar kartą pabučiavau jį, o tuomet nulipusi nuo jo kelių įdėjau vakarienę į lėkštutes.
-Amy? - Taehyung kreipėsi į mane.
-Taip? - susiraukiau padėdama ant stalo lėkštutes.
-Myliu tave, - vaikinas mirktelėjo ir aš nusišypsojau.
-Aš myliu tave labiau, - pasilenkusi per stalą pabučiavau mylimąjį.
-Meile, pabusk, - Taehyung žadino mane. Sunkiai prasimerkiau.
-Kas nutiko? - sumurmėjau.
-Nieko nenutiko, mieloji. Man reikia į darbą, o Emery jau pabudusi senokai. Norėjau, jog pailsėtum, bet turiu važiuoti, - Taehyung paglostė mano skruostą.
-Kiek valandų? - susiraukiau.
-Truputį prieš aštuonias, - jis nusišypsojo.
-Galėjai mane pažadinti, - suzyziau ir atsisėdau lovoje.
-Viskas gerai. Tau irgi reikia pailsėti. Nežinau ką tu veiki per dieną, - Taehyung pabučiavo mano kaktą.
-Nepavėluok, - atsidusau.
-Ko be nuotaikos, princese? - jis susiraukė.
-Galėjai pažadinti. Būčiau paruošusi pusryčius ir kartu papusryčiavę, - šyptelėjau.
-Tu nebūtum pusryčiavusi, Amy. Būtum buvusi su Emery. Juk ne pirmas kartas, - Taehyung nusijuokė. Patempiau lūpą. Vėl buvau saldžiai pabučiuota.
-Turiu bėgti, mažute. Nenuobodžiaukite, jei kas, skambink, - jis atsistojęs mirktelėjo.
-Sėkmės, - palinkėjau. Vaikinas nusišypsojo ir pamojavęs išėjo iš kambario.
Šalia gulinti mergytė sučiauškėjo ir aš atkreipiau dėmesį ir į Emery.
-Ir tau labas rytas, mažyle, - nusijuokusi pabučiavau mergaitės nosytę.- Na, ar tėtukas pasirūpino tavimi? - paklausiau su šypsena ir ji vėl atsakė vaikiška kalba. Atsidususi išlipau iš lovos ir mirktelėjau dukrai.
Virtuvėje valgant Taehyung paruoštus pusryčius suskambo mano telefonas. Staigiai pakėliau jį, kadangi Emery jau snaudė.
-Klausau, - tyliai atsiliepiau.
-Mane tu visai užmiršai, - merginos balsas nuskambėjo telefone.
-Sana? - susiraukiau.
-O kas dar? Aš tik dabar sužinojau, jog tu laukeisi ir turi mano būsimąją krikšto dukrytę. Amy, mes juk draugės! Judu su Taehyung susižadėjote ir aš net šito nežinojau, - Sanos balsas atrodė įskaudintas.
-Atleisk, Sana. Juk žinai kaip myliu tave. Tiesiog... Visko buvo labai daug ir daug kas įvyko, bet juk žinai, kad myliu tave, - stengiausi išsisukti.
-Na, gal kažkiek kalta ir aš, nes turėjau per medaus mėnesį pažiūrėti instagram, bet vistiek! - ji suzyzė.
-Medaus mėnesį? - suklusau. Sana nusikeikė. - Ir sakai, jog tu nieko nežinai?-pakėliau antakius.
-Amy... Taehyung manęs prašė nesakyti tau, jog mudu su Felix tuokiamės. Tai įvyko, kai tu buvai aštuntame mėnesyje, o jis sakė, jog vestuvės toli ir tau negerai skraidyti lėktuvais. Viskas buvo dėl tavo ir mažosios sveikatos, - ji teisinosi.
-Taehyung žinojo? - akyse atsiradus ašaromis sumirksėjau.
-Taip. Jis norėjo dalyvauti. Norėjo atsivežti ir tave, bet mes juk vis dar anglijoje. Siūliau atvažiuoti tik jam, bet jis tik nusijuokė. Taehyung nenorėjo palikti tavęs net kelioms dienoms. Amy jis daro viską, jog tave apsaugotų, - Sana pasakė.
-Žinau, bet.. Jis žinojo ir man nieko nesakė... - nuleidau akis.
-Amy, juk tu būtum bet kokiu atveju išvažiavusi. Judu būtumėt susipykę, - Sana atsiduso.
-Sana, ar galim pakalbėti vėliau? - paprašiau.
-Žinoma, tik nestresuok per daug. Pasikalbėsite su Taehyung ir viską išspręsite. Iki, Amy, - ji atsisveikino. Nieko neatsakiusi padėjau ragelį ir giliai įkvepiau.
Ramiai. Taehyung nuslėpė šitai dėl manęs. Jis neturi daugiau jokių paslapčių. Aš nesakiau apie mamos draugą. Jis nesakė apie Sanos vestuvės. Juk viskas normalu, tiesa?
O jei jis nesako ir dar kažko? Juk jis dažnai grįžta sunerimęs arba pavargęs.
Vėl giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Rankos šiek tiek drebėjo, tačiau stengiausi nekreipti į tai dėmesio.
Sulauksiu jo, o tuomet paklausiu. Nors ir žinau kodėl jis slėpė, gražiai paklausiu ir jis man papasakos tą patį kaip ir Sana. Juk Taehyung neslėptų nieko nuo manęs to norėdamas.
Viduje buvo panika. Giliai kvėpuodama nuėjau prie dukros.
Juk Taehyung myli ir mane, ir Emery. Jis nori ir vestuvių ir dar vaikučių. Jei jis manęs nemylėtų, nenorėtų, tiesa?
Iškvėpiau orą plaučiuose, tačiau ašaros pačios ėmė slysti skruostais. Papurčiusi galvą prisiglaudžiau prie miegančios mergaitės.
Jis negalėtų išdavinėti manęs, tiesa?
Laikas ėjo labai lėtai, tačiau dabar Taehyung turėtų pro duris įžengti bet kurią minutę. Pas Taehyung mamą mes važiuosime tik septintą, todėl dabar net nepasiruošiau.
Durys trinktelėjo.
-Mergaitės? - Taehyung kreipėsi. Nesugebėjau nusakyti jo nuotaikos.
-Virtuvėje, - pakviečiau jį. Tai darosi įprasta.
-Sveika, - Taehyung vos silpnai šyptelėjo ir priėjęs pabučiavo į skruostą. O kur įprastas bučinys, kuris sušildydavo mane iš vidaus? Kas vyksta?
-Taehyung, ar galiu paklausti? - sumurmėjau. Taehyung tik numykė, leisdamas toliau kalbėti ir priėjęs prie Emery pabučiavo jos kaktą.- Mna skambino Sana. Ar gali pasakyti kodėl nepasakei, jog jiedu tuokiasi? - paklausiau. Taehyung lėtai pakėlė akis į mane ir išsitiesė.
-Tu laukeisi,- Taehyung trumpai pasakė.
-Bet juk negulėjau mirties patale. Galėjai pasakyti, būtume pasita...
-Ne, Amy. Kaip tu nesupranti? Noriu tau gero. Pati žinai, kad visi tie skraidymai ir ilgos kelionės nuvargina, o tu buvai nėštumo pabaigoje. Ką aš turėjau daryti? Žinant tave, tu galėjai palikti mane ir išvažiuoti į vestuves viena, vien dėl to, jog nepritariu tavo nuomonei. Noriu tau gero, o tu net nesistengi to suprasti! - vaikinas piktai išrėžė pakeldamas balsą. Tuomet jis atsiduso ir nuleido akis. Mano skruostu nusileido ašara išdavikė, kai Taehyung paliko virtuvę. Lauko durų trinktelėjimas nuskambėjo per visus namus, pažadindamos dukrą.
Jis išėjo.